Rinkėjų aktyvumas per šių metų Europos Parlamento rinkimus yra didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius – iš daugiau kaip 400 mln. registruotų rinkėjų savo balsą atidavė apie 51 proc. žmonių, sekmadienį pranešė Europos Sąjungos įstatymų leidžiamoji institucija.
„Apskaičiuotas aktyvumas yra artimas 51 proc., vertinant ES27 [27 ES šalyse be Jungtinės Karalystės] – didžiausias per 20 metų“, – sakė Europos Parlamento atstovas Jaume Duchas.
Šie rinkimai pažėrė daugybę netikėtumų. Visų pirma, dvi didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partija ir socialistai – kartu neiškovojo daugumos EP mandatų. Tai pirmas kartas nuo pirmųjų tiesioginių EP rinkimų 1979 metais.
Dar vienas netikėtumas – EP rinkimus Graikijoje valdančioji „Syriza“ partija pralaimėjo opozicinei konservatyviai „Naujajai demokratijai“. Graikijos premjeras Alexis Tsipras po šio pralaimėjimo paskelbė apie birželio mėnesį šalyje organizuojamus priešlaikinius parlamento rinkimus.
Didelio netikėtumo nepateikė „Brexit“ partija Jungtinėje Karalystėje. Jie tiesiog nušlavė tradicines šalies partijas. Euroskeptikai laimėjo 29 mandatus iš 73-ijų. Koservatoriai ir leiboristai patyrė pralaimėjimą. Kartu šios partijos surinko 14 mandatų.
Naujasis Europos Parlamentas atrodys taip (skliausteliuose pokytis lyginant su 2014 metų rinkimais): Europos liaudies partija – 179 mandatai (-42); Socialistai – 150 (-41); Liberalai – 107 (+40); Žalieji – 70 (+20); Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija – 38 (-14); Europos konservatorių ir reformuotojų partija – 58 (-12); Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa (euroskeptikai) – 56 (+8); Nacionalistai – 58; Nepriklausomi ir kiti – 35.
Sekančiu Europos Komijos prezidentu greičiausiai taps Europos liaudies partijos sąrašo lyderis vokietis Manfredas Weberis.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimą ir taip sudavė smūgį jo siekiui gilinti Europos integraciją.
Europos Parlamento rinkimai pažėrė netikėtumų
00 val. 57 min. Jungtinėje Karalystėje suskaičiuota beveik trečdalis rinkėjų balsų. Už kietąjį „Brexit“ pasisakančios partijos susilaukė 35,2 proc,. britų palaikymo. Konservatoriai ir leiboristai –23,1 proc., o už pasilikimą ES agituojančios partijos – 40,2 proc. balsų.
00 val. 49 min. Preliminariais duomenimis EP rinkimus Čekijoje, kurie vyko gegužės 24-25 dienomis, laimėjo premjero Andrejaus Babišo partija „ANO“. Jie turės 6 iš 21 Čekijai priklausančio EP mandato.
00 val. 48 min. Danijoje suskaičiuoti beveik visi balsai. Rinkimus laimėjo liberalių pažiūrų partija „Venstre“ surinkusi 23,5 proc. balsų. Antroje vietoje liko socialdemokratai susilaukę 21,6 proc. danų palaikymo.
00 val. 42 min. Portugalijoje EP rinkimus laimėjo socialistų partija. Jie sulaukė 33 proc. portugalų palaikymo.
00 val. 33 min. Jungtinėje Karalystėje suskaičiuota 30 proc. balsų. Šiuo metu pirmauja „Brexit“ partija, kuri susilaukė 31,5 proc. britų palaikymo. Antroje vietoje liberaldemokratai sulaukę 19,4 proc. balsų.
00 val. 32 min. Nyderlanduose suskaičiuota 85 proc. balsų. Panašu, kad Geert'o Wilderso vadovaujama populistinė „Laisvės partija“ gali nesurinkti reikiamo balsų skaičiaus ir nepatekti į EP.
00 val. 26 min. Ispanijoje suskaičiavus 95 proc. balsų pergalę EP rinkimuose skelbia socialdemokratai ir „Liaudies partija“.
00 val. 23 min. Preliminarūs rezultatai rodo, kad „Brexit“ partija Jungtinėja Karalystėje laimi didžiojoje daugumoje apylinkių.
00 val. 22 min. EP rinkimus Estijoje laimėjo liberalios partijos.
00 val. 15 min. Juokaujama, kad Suomijoje niekam nerūpi EP rinkimų rezultatai, nes šalis laimėjo pasaulio ledo ritulio čempionatą. Pergalė Suomijoje yra žadama EPP priklausančiai „Koalicijos partijai“. Antroje vietoje yra žalieji, o trečioje socialdemokratai.
00 val. 07 min. Graikijos premjeras A.Tsipras pripažino pralaimėjimą ir paskelbė išankstinius parlamento rinkimus.
00 val. 02 min. Italijoje užsidarė rinkimų apylinkės. Netrukus bus pradėti skelbti oficialūs EP rinkimų rezultatai.
Prognozuojama, kad Italijoje EP rinkimus laimėjo viduas reikalų ministro vadovaujama „Lyga“. Jie surinko 27-31 proc. balsų.
23 val. 56 min. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad po EP rinkimų premjeras A.Tsipras greičiausiai paskelbs išankstinius Graikijos parlamento rinkimus, kurie bus suorganizuoti jau šį birželį.
23 val. 53 min. Vengrijoje pergalė žadama premjero Viktoro Orbanao partijai „Fidesz“. Jie surinko apie 55 proc. vengrų balsų ir turėtų laimėti 14 iš 21 Vengrijai EP priklausančių vietų.
23 val. 50 min. Lenkijoje pergalė žadama valdančiajai „Teisės ir teisingumo“ partijai. Ji sutriuškino už Europą pasisakančių partijų koaliciją.
Prognozuojama, kad Lenkijos valdantieji surinko 42,4 proc. balsų ir gali tikėtis 24 mandatų. Proeuropietiškai koalicijai žadama 39,1 proc. balsų ir 22 mandatai.
23 val. 46 min. Graikijos premjero Alexio Tsipro partija EP rinkimuose patyrė pralaimėjimą. Prognozuojama, kad premjero partija „Syriza“ surinko 27 proc. balsų ir liko antroje vietoje. Opozicija ragina premjerą po šių rinkimų pasitikrinti pasitikėjimą.
EP rinkimuose Graikijoje pergalė žadama konservatyvių pažiūrų opozicinei partijai „Naujoji Demokratija“. Jie sulaukė apie 34 proc. graikų palaikymo.
23 val. 33 min. Suomija pirmoji suskaičiavo ir paskelbė preliminarius EP rinkimų balsavimo rezultatus. Didžiausio palaikymo susilaukė EPP, SD ir žaliųjų frakcijoms priklausančios partijos.
23 val. 25 min. Išankstinės apklausos ir neoficialūs rezultatai rodo, kad šiuose EP rinkimuose daugiausiai išlošė žalieji (22 vietomis daugiau nei 2014-aisiais), liberalai (36 vietomis daugiau nei 2014-aisiais). Daugiau vietų surinko ir kraštutinės dešinės bei populistinės partijos, tačiau į kelias skirtingas frakcijas susivienys šie judėjimai išlieka neaišku.
23 val. 22 min. Pirmą kartą nuo pirmų tiesioginių EP rinkimų 1979-aisiais dvi didžiausios politinės jėgos EPP ir SD nesudaro daugumos. Prognozuojama, kad SD surinko 147 EP mandatų (2014 metais turėjo 191), o EPP žadama 177 mandatai (2014 metais turėjo 221).
23 val. 19 min. Aktyvumas EP rinkimuose yra didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius. Savo balsą atidavė daugiau kaip 50 proc. ES piliečių.
Rezultatai bus skelbiami vidurnaktį
EP yra viena svarbiausių ES institucijų. Čia yra atliekamos teisėkūros, institucijų priežiūros ir biudžeto valdymo funkcijos.
Trijuose miestuose (Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge) įsikūręs EP atstovauja daugiau nei 500 milijonams ES piliečių. Tiesa, balso teisę rinkimuose turi kiek daugiau nei 400 milijonų ES šalių narių piliečių.
Kiekvienoje šalyje renkamų EP narių skaičius yra daugmaž proporcingas jos gyventojų skaičiui. Šalis negali turėti mažiau negu 6arba daugiau kaip 96 atstovus EP. Lietuvos rinkėjų interesus atstovauja 11 europarlamentarų.
Rinkimų rezultatai ES šalyse narėse bus pradėti skelbti tik 23 valandą Briuselio (vidurnaktį Lietuvos) laiku. Vadovaujantis ES teisės aktais, valstybėms narėms draudžiama oficialiai skelbti tinkimų į EP valstybėse narėse rezultatus, kol vyksta balsavimas bent vienoje narėje.
Šiais metais vėliausiai užsidarys Italijos rinkimų apylinkės. Lietuvoje tuo metu bus vidurnaktis, tad rezultatai bus pradėti skelbti tik tada.
Šie rinkimai yra kaip niekada įdomūs. Prognozuojama, kad EP gali smarkiai išaugti euroskeptikų frakcija. Nuo to, kas sudarys daugumą sekančiame parlamente priklausys Europos Komisijos ateitis. Taip pat svarbus yra Jungtinės Karalystės ateities ES klausimas.
Štai keli dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Ar išsilaikys du gigantai?
Tradicinės centro dešinės ir centro kairės politinės jėgos EP visada buvo dominuojančios. Tarpusavyje Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistai ir Demokratai (SD) visada turėjo daugiau nei 50 proc. visų EP mandatų.
Niekas neprognozuoja, kad šios dvi jėgos staiga sužlugs ir nusistovėjusi tvarka pasikeis, tačiau judėjimas į šią pusę yra matomas.
Esminis klausimas yra ar pavyks šioms dviems jėgoms tarpusavyje ir šį kartą užsitikrinti daugumą, o gal norint suformuoti koaliciją būtinai reikės trečiojo žaidėjo pagalbos.
Toks pokytis būtų istorinis ir žymėtų didėjančią mažų partijų svarbą. Jeigu EPP ir SD nebepajėgs vieni suformuoti daugumos, tai reikš, kad ateityje galime sulaukti ir didesnių pokyčių EP.
Kur link judės britai?
Britai dalyvavo rinkimuose ir rinko sau atstovaujančius europarlamentarus. Čia pergalė prognozuojama euroskeptiškai „Brexit“ partijai, kuri nori ne vien laimėti rinkimus, bet ateityje sugriauti Jungtinėje Karalystėje nusistovėjusią dvipartinę tvarką.
Jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES, jų 73 europarlamentarai prarastų darbo vietą ir jų skaičius nuo 751 iki 705.
46 britų turėtos vietos būtų panaikintos ir paliktos ateityje prie ES prisijungsiančioms valstybėms, o likusios 27 – padalytos kitoms šalims.
Anot priešrinkiminių apklausų duomenų, Nigelo Farage'o vadovaujama „Brexit“ partija turėtų susilaukti virš 30 proc. britų palaikymų ir gauti apie 25 EP mandatus.
Tuo tarpu valdantiesiems konservatoriams Jungtinėje Karalystėje apklausos žada triuškinantį pralaimėjimą. Jie greičiausiai susilauks vos 10 proc. britų palaikymo.
Ar sulauksime naujojo kraštutinės dešinės jėgų aljanso?
Europos kraštutiniai dešinieji dažnai ieškojo pagrindo bendradarbiavimu ir jiems praktiškai visada to nepavykdavo pasiekti, tačiau šį kartą jie tai darė su dviguba energija.
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini ruošiasi EP sukurti galingą ir vieningą kraštutinės dešinės atstovų bloką, kurį jis vadina „Europos aljansu už žmones ir tautas“.
Gegužės 18-ąją jis į Italiją pakvietė 18 kraštutinės dešinės partijų Europoje lyderius. Čia atvyko „Suomių partijos“, „Susivienijusių patriotų, „Nacionalinio sambūrio“, „Alternatyvos Vokietijai“ ir kitų judėjimų atstovai.
Jeigu M.Salvini pavyks suvienyti kraštutinės dešinės euroskeptikus po vienu skėčiu, tai EP gali būti didelė ir galinga jėga.
Koks bus skandalo Austrijoje poveikis?
Tiesa, kraštutinės dešinės judėjimui koją gali pakišti prieš savaitę Austrijoje įvykęs skandalas, kuris sugriovė valdančiąją koaliciją.
Šis kraštutinės dešinės ir konservatorių bendradarbiavimas buvo pavyzdinis nacionalistams, tačiau likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki EP rinkimų Austrijoje pasirodė 2017 metais darytas vaizdo įrašas, kurį paviešino Vokietijos spauda.
Jame matyti kaip kraštutinės dešinės „Laisvės partijos“ (FPO) lyderis Heinzas Christianas Strache milijardieriaus iš Rusijos dukterėčia apsimetusiai moteriai žada vyriausybės užsakymus, jeigu ji įsigys Austrijos leidinį „Kronen Zeitung“ ir padės FPO laimėti nacionalinius rinkimus.
H.Ch.Strache teko atsistatydinti, paskui jį pasakė arba buvo atleisti ir kiti FPO priklausantys ministrai. Šalies prezidentas paskelbė, kad išankstiniai rinkimai Austrijoje įvyks rudenį.
Tuo tarpu gegužės 27-ąją Austrijos parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo kancleriu Sebastianu Kurzu, tad nėra aišku, koks bus šio skandalo poveikis abiems pusėms.
Šią istoriją savo naudai per paskutinę savaitę iki rinkimų panaudoti bandė ir kitų ES šalių lyderiai. Jie tvirtino, kad negalima balsuoti už kraštutinės dešinės jėgas, nes nėra aišku, kokius interesus jie atstovauja.
Ar bus išrinkta daugiau moterų?
Lyčių lygybė Europos institucijose išlieka svarbiu ir aktualiu klausimu. Kiekvienais rinkimai moterų dalis EP vis didėja.
1984 metais moterų EP buvo 15 proc., o 2014-aisiais ši dalis pakilo iki 37 procentų.
Nėra aišku, ar ši tendencija išsilaikys ir po šių rinkimų, tačiau jeigu moterų bus išrinkta mažiau, tai bus pirmas sumažėjimas istorijoje.
Taip pat svarbus klausimas yra, kas po rinkimų užims svarbiausius ES postus. Daugumą jų kontroliuoja vyrai. Vienintelę moteris aukščiausiose pareigose yra ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.
2 iš 6 pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos prezidento vietą yra moterys, tačiau šio posto ateitis paaiškės gerokai vėliau.
Ar E.Macronas taps naujuoju Europos susivienijimo veidu?
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dažnai ragina žmones palaikyti ES ir pozicionuoja Prancūziją kaip vieną pagrindinių kovotojų prieš euroskepticizmą.
Tai yra pirmasis kartas, kai E.Macrono partija dalyvaus EP rinkimuose, tačiau jam rimtą iššūkį meta Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis sambūris“.
Net ir mažas pralaimėjimas Parancūzijos prezidentui būtų skaudus, nes ilgus mėnesius jo pozicijas ir populiarumą smukdo „Geltonųjų liemenių“ judėjimas.
Taip pat kyla klausimas, kurioje EP pusėje įsitaisys E.Macrono judėjimas. Vienas iš akivaizdžiausių variantų yra liberalų ir demokratų aljansas „už Europą“ (ALDE).
Tačiau tarp šių jėgų yra ideologinių nesutarimų, o E.Macrono partija nori bendradarbiauti ir su kitomis jėgomis.
Žaliųjų partijų iškilimas
Tikėtina, kad šiuose rinkimuose gerai pasirodyti turėtų žaliųjų pažiūrų partijos. Jos tikisi dažnėjančius protestus prieš klimato kaitą paversti balsais savo naudai.
Žaliųjų partija ypač yra sustiprėjusi Vokietijoje. Čia ir kitose šalyse panašūs judėjimai tikisi perimti dalį už kairiuosius balsuojančių rinkėjų balsų.
Klimato kaitą kaip vieną iš svarbiausių ES klausimų įvardina Danijos, Švedijos ir Suomijos piliečiai.
Iš Švedijos kilusios moksleivės Gretos Thunberg protestai atkreipti dėmesį į klimato kaitą privertė daugelį į tai abejingai žiūrėjusių piliečių.
Ką darys Vengrijos premjeras V.Orbanas?
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo nacionalistinė partija „Fidesz“ yra populiarūs Vengrijoje, tačiau ne ES.
„Fidesz“ buvo suspenduota iš didžiausios EP frakcijos – EPP. Toks sprendimas buvo priimtas kaip atsakas į dažnai „Fidesz“ naudojamą prieš ES nukreiptą retoriką ir EPP narių puolimą savo reklamos kampanijoje.
V.Orbanas po rinkimų turės pasirinkti: likti su centro dešine ir tikėtis, kad EPP „Fidesz“ priims atgal arba prisijungti prie naujojo nacionalistinių ir prieš migraciją nusistačiusių partijų aljanso.
Tai M.Salvini suteiktų didžiulę paramą EP. Abiejų šalių lyderiai dažnai susitinka, tačiau V.Orbanas dar nėra paskelbęs apie savo partijos ateitį.
