Nesutarimai Briuselyje: Vokietijos ir Prancūzijos nuomonės dėl svarbiausios pozicijos išsiskyrė

Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.

 ​Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 ​Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 ​Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 ​Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 ​Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 ​Prancūzija ir Vokietija antradienį nesutarė, kas turėtų užimti vieną iš svarbiausių Europos pozicijų.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 29, 2019, 12:31 PM

Per praėjusį savaitgalį įvykusius Europos Parlamento rinkimus didžiausią frakciją subūrė Europos liaudies partija (EPP), tačiau ji bus žymiai mažesnė, nei praeitos kadencijos metu. Antroje vietoje yra socialistai, trečioje liberalai, o ketvirtoje žalieji.

Pastarosios dvi frakcijos kartu su nacionalistais pasididino savo svorį EP, rašo BBC.

Antradienį ES lyderiai susirinko derėtis dėl to, kam pasiūlyti formuoti naująją Europos Komisiją. Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinoma nori, kad ši garbė atitektų jos partiečiui ir EPP vedliui Manfredui Weberiui.

Jis ilgą laiką buvo įvardinamas kaip potencialiausias kandidatas užimti EK pirmininko vietą, tačiau kalbėdamas Briuselyje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas M.Weberio net neįvardino kaip galimo kandidato.

„Aš palaikau M.Weberį, tačiau kiti stovi už savo kandidato ir tai yra natūralu“, – po susitikimo kalbėjo A.Merkel.

Prieš 5 metus Jeanas Claude'as Junckeris tapo EPP kandidatu į EK prezidento postą. Tačiau 2014-aisiais EPP laimėjo 217 iš 751 mandato, o dabar jų frakcija yra sumažėjusi iki 180.

E.Macronas tuo tarpu pareiškė, kad galimais J.C.Junckerio įpėdiniais mato tris kandidatus, tačiau tarp jų M.Weberio nėra.

Prancūzijos lyderis atsisakė įvardinti savo favoritą, tačiau tvirtino, kad jis nori, jog EK prezidentas „būtų labiau charizmatiškas, kūribingas ir kompetetingas“.

Tačiau kas, jeigu ne M.Weberis galėtų užimti EK prezidento postą? Tarp kitų galimų kandidatų yra įvardinami pagrindinis ES „Brexit“ derybininkas prancūzas Michelis Barnier, danė liberalė ir dabartinė EK konkurencijos komisarė Margrethe Vestager ir socialistų lyderis olandas Fransas Timmermansas.

Šiais metais taip pat keisis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Šias pareigas šiuo metu užima lenkas Donaldas Tuskas. Tarp galimų kandidatų pakeisti D.Tuską yra įvardinama ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pokyčiai įvyks Europos Centriniame Banke, nes dabartinis prezidentas Mario Draghi baigia kadencija. Bus renkamas ir naujas ES aukščiausiasis įgaliotinis užsienio politikos klausimais. Dabar šias pareigas užima Federica Mogherini.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.