Volgai senkant bent jau džiaugiasi archeologai: nusekusios upės atšakos atvėrė senų krantų įtvirtinimų ir senovinių tiltų griuvėsius.
Per išdžiūvusį didžiausios Europos upės dugną galima pėsčiomis nueiti ne vieną kilometrą. Volgos nusekimo padarinius gali pajusti Uljanovsko, Kostromos, Tverės ir Astrachanės sritys.
Dabartinės katastrofiškos padėties kaltininke ekologai laiko valdžią. Dar Sovietų Sąjungos laikais visa Volga buvo paversta hidroelektrinių ir šalia esančių vandens saugyklų kaskada.
Bet šį ūkį tvarkyti kaip pridera iki šiol neišmoko.
Rusijos mokslų akademijos Vandens problemų instituto mokslinis vadovas Viktoras Danilovas-Daniljanas aiškina: „Dabartinis Volgos upės sekimas nepanašus į tą, kuris buvo prieš trejus ar penkerius metus. Tuomet priežastis buvo mažas kritulių kiekis.
Šią žiemą sniego iškrito gana daug – apie 40 proc. daugiau nei vidutiniai metiniai rodikliai. Todėl hidroenergetikai nusprendė atlaisvinti vandens saugyklą per potvynį.
Bet tai pasirodė klaida. Nors sniego buvo daug, žemė labai silpnai įšalo. Ir todėl į upę pateko mažai atitirpusio vandens. Gamta apgavo specialistus.“
Perdžiūvusios Volgos problema – tai vyriausybės apsiskaičiavimo klaida, mano informacinės ir analitinės agentūros „Portnews“ plėtros klausimų direktorė Nadežda Malyševa.
„Dabar upė sparčiai senka, trūksta valstybinių įstaigų valios ir verslas gali nutraukti upių laivyno finansavimą. Krovinių savininkai, kurie krovinius gabena plukdydami Volgos upe, savo ilgalaikes strategijas gali perorientuoti į kitas transporto rūšis. Mes tiesiog prarandame laivybai tinkamą upę“, – sako N.Malyševa.
Parlamentas jau kaltina Gamtinių išteklių ministeriją neveiklumu. Visuomeninės organizacijos kreipėsi į Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną.
Jos reikalauja patraukti atsakomybėn regionų valdžią, kuri leido suvešėti ekologiniams nusikaltimams Volgoje.
O kol ieškoma kaltųjų, didžioji upė ir toliau senka.
