Chaotiškuose rinkimuose nė viena partija neiškovojo aiškios daugumos, tad nedidelėje šalyje, įsispraudusioje tarp Ukrainos ir Rumunijos, kilo politinis netikrumas ir imta nerimauti dėl krizės.
Po ištisus mėnesius vykusių derybų dėl koalicijos susitarė prezidento Igorio Dodono Socialistų partija, vasario rinkimuose iškovojusi 35 mandatus 101 vietos parlamente, ir proeuropietiškas ACUM aljansas, turintis 26 parlamentarus.
Vis dėlto penktadienį šalies Konstitucinis Teismas nusprendė, kad parlamentas turėtų būti paleistas ir surengti nauji rinkimai. Socialistų ir ACUM susitarimas prieštarauja šiai teismo nutarčiai.
Susitarimu siekiama nustumti į šoną Demokratų partiją, vadovaujamą įtakingo oligarcho Vlado Plahotniuco, rinkimuose iškovojusią 30 vietų parlamente.
V. Plahotniucas, kurio partija anksčiau turėjo daugumą, taip pat sulaukė didelės kritikos parlamento rezoliucijoje, kur Moldova lyginama su į įtakingų oligarchų „į nelaisvę“ paimta šalimi.
„Oligarchai įkūrė diktatūrą, kurią valdo manipuliacijos, teroras, melas ir dezinformacija. Šalis yra panirusi į korupciją“, – sakė naujasis vidaus reikalų ministras Andrei Nastase.
I. Dodonas ir A. Nastase anksčiau kaltino valdančiąją Demokratų partiją didelio masto sukčiavimu per rinkimus, įskaitant žmonių vežimą iš Moldovos separatistinio Padniestrės regiono, nurodant jiems, kaip balsuoti.
Moldovos prezidentas yra artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas bei palaiko separatistus Padniestrėje.
Tačiau daug Moldovos gyventojų tikisi europietiškos ateities ir nori pasekti Rumunijos, su kuria šalį sieja glaudūs kultūriniai saitai, pavyzdžiu.
Po 1991-aisiais įvykusios Sovietų Sąjungos griūties Moldovai sunkiai sekėsi rasti savo vietą. Moldovos ekonomika yra labai priklausoma nuo užsienyje dirbančių piliečių pinigų perlaidų, emigracija smarkiai sumažino darbingo amžiaus žmonių skaičių pačioje šalyje.
Vis dėlto Moldovos ir ES santykiai pastaruoju metu prastėjo. Pernai lapkritį Briuselis sumažino paramą Kišiniovui, argumentuodamas „pablogėjusia teisės viršenybės padėtimi“ ir tikriausiai turėdamas omenyje korupciją.
Pernai Moldova „Transparency International“ rengiamame korupcijos suvokimo indekse buvo 117 tarp 180 šalių.
