Pabėgėlių gelbėtojai gresia kalėjimas: kaltina nelegaliu bendradarbiavimu

Vokietę laivo kapitonę humanitarinės organizacijos šlovino kaip migrantų gelbėtoją. Bet Italijos valdžia surinko įrodymų, leidžiančių manyti, kad 35 metų moteris bendradarbiavo su žmonių gabentojais.

Italijos valdžia teigia, kad P.Klemp migrantus gelbėjo norėdama pasipelnyti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Italijos valdžia teigia, kad P.Klemp migrantus gelbėjo norėdama pasipelnyti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 13, 2019, 5:04 PM, atnaujinta Jul 3, 2019, 6:21 PM

20 metų už grotų – tokia bausmė gresia vokietei Piai Klemp.

Moteris kaltinama bendradarbiavimu su nelegaliais žmonių gabentojais, kurie plukdė pabėgėlius ir migrantus į Italiją.

2017 m. P.Klemp laivą „Iuventa“ konfiskavo Italijos valdžia, jai buvo uždrausta plaukioti šalies teritoriniuose vandenyse, o netrukus moteris sės ir į teisiamųjų suolą.

Laivo kapitonės rėmėjai teigia, kad su ja elgiamasi neteisingai, mat ji išgelbėjo kone tūkstančio migrantų gyvybę juos plukdydama į sausumą ir padėjo organizuoti gelbėjimo operacijas.

Peticiją, reikalaujančią atmesti kaltinimus laivo kapitonei, jau pasirašė apie 80 tūkst. žmonių.

Jie teigia, kad moters nuteisimas reikštų „žmogiškumo žlugimą“.

Bet Italijos valdžia įtaria, jog moteris buvo sudariusi sandėrį su žmonių gabentojais: susitikdavo su jais viduryje Viduržemio jūros ir tuomet inscenizuodavo pabėgėlių gelbėjimo operaciją.

Slapta dirbę pareigūnai padarė nuotraukas, kuriose matyti, kaip pabėgėlius su jų pripučiamąja valtimi iki laivo „Iuventa“ atlydi gabentojai. Tuomet jie visi perlipa į P.Klemp laivą.

Tačiau P.Klemp aiškina, kad nuotraukos darytos ne netoli Libijos krantų, kaip teigia pareigūnai, o jau prie pat Maltos.

Šią vaizdo medžiagą rinko Sicilijos pareigūnai. Tačiau jie teigė neturintys įrodymų, jog už tokį migrantų perdavimą laivo kapitonė galėjo gauti pinigų ar kitaip pasipelnyti.

Moteris, priklausanti pabėgėlius gelbėjančiai organizacijai „Sea Watch“, tvirtino, kad laikėsi visų Jungtinių Tautų rekomendacijų ir nepadarė jokio nusikaltimo, tik gelbėjo nelaimėlius.

„Mes paisėme tarptautinės teisės – ypač jūrų teisės, kurios pagrindinis prioritetas – išgelbėti žmones nuo nelaimių, – pasakojo moteris Šveicarijos laikraščiui „Basler Zeitung“. – Jei reikės, aš bandysiu įrodyti savo teisybę Europos žmogaus teisių teisme. Tačiau visų blogiausia, kad pinigus, kuriuos išleisiu bylinėjimuisi, galėjau skirti pabėgėlių gelbėjimui.“

Italijos valdžia teigia, kad moteris ne gelbėjo migrantus, o padėjo nusikaltėliams nelegaliai gabenti žmones.

P.Klemp byla – atspindys Italijos imigracijos politikos, kuriai vadovauja šalies vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.

Jis siekia griežtai bausti visus, kurie Italijos sieną kerta nelegaliai, ir nesigailėti žmonių, kurie padeda tai vykdyti.

M.Salvini jau ne kartą liepė apsigręžti pabėgėlius gabenusiems kitų šalių nevyriausybinių organizacijų laivams ir yra sakęs, kad „migrantai į Italiją gali pasižiūrėti nebent atvirukuose arba per teleskopą“.

Nors vokietė P.Klemp nejaučia simpatijos šiam Italijos politikui, ji teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalčiausia yra Europos Sąjunga, kuri „nesugeba prisiminti vertybių – žmogaus teisių, teisės į gyvenimą, teisės prašyti prieglobsčio ir jūrininkų pareigos gelbėti tuos, kurie atsidūrė pavojuje“.

Parengta pagal „Deutsche Welle“, „Newsweek“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.