Žymiausias ir svarbiausias teismas per visą Ispanijos demokratijos istoriją truko 4 mėnesius.
Visą šį laikotarpį Katalonijos nepriklausomybės judėjimo šalininkai praleido prikaustyti prie televizijos ekranų – Katalonijos televizija transliavo teismo posėdžius tiesiogiai.
Nors teismo išvada bus paskelbta tiktai rugsėjo ar spalio mėnesį, 9 iš 12 teisiamųjų kalėjime jau praleido nuo 400 iki 600 dienų.
Nušalintas regiono viceprezidentas Oriolas Junquerasas, nušalinta Katalonijos parlamento pirmininkė Carme Forcadell, 5 nušalintos vyriausybės patarėjai Jordi Turrullis, Josepas Rullis, Joaquimas Fornas, Raulis Romeva ir Dolors Bassa bei du nevyriausybinių organizacijų lyderiai Jordi Cuixartas ir Jordi Sanchesas buvo prevenciškai sulaikyti daugiau kaip prieš metus.
Kaltina maišto kurstymu
Tuomet Katalonijos nepriklausomybės šalininkai tvirtino, kad jų politiniai ir socialiniai lyderiai buvo sulaikyti kalėjime dėl jų politinių idėjų.
Netilo protestai, per kuriuos buvo reikalaujama „išlaisvinti politinius kalinius“.
Net ir patys mažiausi pypliai Katalonijoje žino, ką reiškia frazė „Libertat presos politics“ (išvertus iš katalonų k. „laisvė politiniams kaliniams“).
Nuo to laiko Katalonijos gyvenvietės ir keliai buvo nukloti geltonais kaspinais, tapusiais reikalavimo išlaisvinti politinius kalinius simboliu.
Nepriklausomybės trokštanti Katalonijos visuomenės dalis asmeniškai išgyveno šį teismo procesą, tiesioginiame eteryje dažnai jį stebėdavo lyg kokį dramos spektaklį.
Nušalintos regiono vyriausybės nariams pateikiami kaltinimai yra labai rimti.
Anot prokurorų, jie privalo atsakyti už 2017 metais surengtą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės bei vėlesnį nepriklausomybės paskelbimą.
Politikai ir nevyriausybinių organizacijų lyderiai yra kaltinami maišto kurstymu, už kurį gresia iki 25 metų laisvės atėmimo. Kiti kaltinimai yra nevyriausybinė veikla, piktnaudžiavimas pareigomis bei valstybinių lėšų švaistymas.
Tokio teismo proceso Ispanija dar niekad nebuvo regėjusi – įvyko net 52 posėdžiai. Kaltinamuosius gina 12 prestižiškiausių Barselonos advokatų.
Teisme liudijo daugiau nei 700 žmonių, tarp kurių – daugybė nacionalinės Ispanijos policijos ir Civilinės gvardijos narių.
Prašo paleisti į laisvę
Aukščiausiojo teismo teisėjai žino, kad ne tik Katalonijos, bet ir Europos akys atidžiai juos stebi, ir supranta: kad ir kokia būtų teismo išvada, ji atsidurs ant Strasbūro teismo stalo.
Todėl Ispanijos teisėjų atsakomybė yra istorinė, nes juos Katalonijos nepriklausomybės šalininkai kaltina šališkumu ir noru per teismą susidoroti su politine bėda.
Pagrindinis advokatų argumentas: maišto Katalonijoje nebuvo, nes Katalonijos nepriklausomybės judėjimas buvo ir yra pacifistinis. O be smurto sukilimo nebūna.
Žmonės neturėjo ginklų ir nepuolė policijos. Nors liudiję policininkai ir tvirtino, kad žmonės spjaudė jiems į veidą ir įžeidinėjo, anot advokatų, toks elegesys nepatvirtina prokurorų ginamos ginkluoto sukilimo versijos.
Per visą laiką, kurį nušalintos Katalonijos vyriausybės nariai praleido kalėjime, didžiausią polemiką sukėlė prevencinis jų sulaikymas. Kaliniai nenuilsdami prašė išleisti juos į laisvę, kol nebus paskelbta teismo išvada.
Pasak kaltinamųjų advokatų, kalėjime prevenciškai laikomi tik labai rimti ir pavojingi nusikaltėliai, pavyzdžiui, teroristai ar prievartautojai, o ne politikai.
Pagrindinis bylą nagrinėjančių teisėjų argumentas ir toliau laikyti įkalintus teisiamuosius buvo tas, kad taip jie nori užtikrinti jų dalyvavimą teisme. Tad dabar, pasibaigus teismo procesui, įkalintieji vėl prašo leidimo laukti teismo išvados laisvėje.
Kai kurie kaliniai yra išrinkti deputatais į Ispanijos Kongresą bei Senatą, Barselonos savivaldą bei Europos Parlamentą. Atsidūrę laisvėje jie galėtų ir toliau tęsti savo politinę karjerą.
Viltis deda į Strasbūrą
Trečiadienį kaltinamieji galėjo paskutinį kartą kalbėti viešai.
„Esu teisiama ne už savo poelgius, o už tai, kas aš esu“, – sakė nušalinta Katalonijos parlamento pirmininkė C.Forcadell, buvusi už nepriklausomybę kovojančios Katalonijos nacionalinės asamblėjos pirmininkė.
„Nesigailiu nieko, ką esu padaręs, ir vėl taip elgčiausi – raginčiau žmones balsuoti ir kovoti už savo teises. Nuo jūsų išvados priklausys Ispanijos demokratinė sveikata“, – taip į teisėjus kreipėsi kultūrinės organizacijos lyderis Jordi Cuixartas, kaltinamas sukilimo organizavimu.
Kaltinamieji sutartinai tvirtino, kad leisti žmonėms balsuoti ir demokratiškai priimti sprendimus Katalonijos parlamente negali būti laikoma nusikaltimu.
Trečiadienio vakare Katalonijos gyvenvietėse jau buvo rengiami protestai. Žmonės reikalavo teisingo teismo sprendimo.
Po vasaros katalonai sužinos, kiek laiko jų lyderiai dar praleis kalėjime. Prognozės kol kas liūdnokos – pasak ekspertų, nušalinti politikai išteisinti nebus, o bausmės bus didžiulės. Tad dabar vienintelė tikroji įkalintųjų viltis – Strasbūro teismas.
