Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei.
28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.
Būsimas Jeano-Claude'o Junckerio įpėdinis užims svarbiausią vadovaujamą postą Briuselyje. Neturėdami konkretaus kandidato šioms pareigoms, lyderiai negalėjo sutarti ir dėl kitų svarbių paskyrimų, todėl buvo priversti birželio 30-ąją, sekmadienį, šaukti dar vieną viršūnių susitikimą.
„Europos Vadovų Taryba surengė nuodugnias diskusijas dėl paskyrimų, – sakė susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. – Nė vienas iš kandidatų nesulaukė daugumos palaikymo.“
„Europos Vadovų Taryba sutarė, kad reikalingas paketas, atspindintis ES įvairovę. Dar kartą susitiksime birželio 30-ąją“, – sakė jis.
Numatytas susitikimas įvyks likus vos dviem dienoms iki pirmojo naujos sudėties Europos Parlamento posėdžio. Lyderiai pasiryžę sutarti dėl paskyrimų į svarbiausius postus iki tada, kai Europos Parlamentas rinks savo pirmininką.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Europos Komisijos pirmininko rinkimų procesas, kai konkretų kandidatą iškelia Europos Parlamentas, neveiksmingas, todėl sprendimą dėl to turi priimti 28 valstybių lyderiai.
„Pateiktos trys konkrečios kandidatūros buvo atmestos, – sakė E. Macronas. – Donaldas Tuskas išsiaiškino, kad nė vienos iš šių kandidatūrų nepalaiko dauguma.“
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė tokį rinkimų procesą, kai kandidatas iškeliamas partijų. Ji pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kokį kandidatą pasirinks lyderiai, jam bus būtina užsitikrinti daugumos Europos Parlamento narių palaikymą.
„Paaiškėjo... kad nė vienas iš politinių partijų pagrindinių kandidatų neturi daugumos palaikymo, – sakė ji. – Aišku, kad norime bendro su parlamentu sprendimo.“
Sunku rasti įpėdinį
Nė vienas iš realiausiais pretendentais po praėjusį mėnesį įvykusių Europos Parlamento rinkimų laikytų politikų neužsitikrino bendro keturių didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos, kad galėtų pakeisti J.-C. Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste.
„Su pasitenkinimu, smagumu ir malonumu konstatuoju, kad, panašu, mane nelengva pakeisti“, – pokštavo J.-C. Junckeris.
Taip pat ieškoma kandidatų į liepos 2-ąją į pirmąjį posėdį susirinksiančio Europos Parlamento pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko bei ES užsienio politikos vadovo postus.
Valstybių lyderiai nori kontroliuoti paskyrimų procesą ir dalijant aukščiausius postus išlaikyti balansą tarp vyrų ir moterų, Rytų ir Vakarų, mažųjų ir didžiųjų bloko valstybių.
Tačiau Europos Parlamento rinkimų rezultatai privertė pagrindinius konservatorių, socialistų, liberalų ir žaliųjų blokus suformuoti daugumos koaliciją.
Partijos, rengiančios bendros politinės programos projektą, nesutarė dėl bendro palaikymo konkrečioms kandidatūroms.
Vienu iš realiausių pretendentų pakeisti J.-C. Junckerį laikytam europarlamentarui konservatoriui iš Bavarijos Manfredui Weberiui, vadovaujančiam daugiausiai vietų gavusios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, nepavyko palenkti į savo pusę olando Franso Timmermanso Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) ar liberalų frakcijos „Atnaujinkime Europą“. Pastaroji palaikė konkurencijos komisarės iš Danijos Margrethe Vestager kandidatūrą.
Geidžiamiausi postai
Kandidatui į Europos Komisijos pirmininkus reikia užsitikrinti mažiausiai 21 iš 28 Bendrijos šalių lyderių ir daugumos 751 vietą turinčio Europos Parlamento narių palaikymą.
Trys su vykstančiomis derybomis susiję šaltiniai pranešė, kad lyderiai gali sutarti leisti Europos liaudies partijai vietoje M. Weberio pasiūlyti alternatyvią kandidatūrą.
Frakcija „Atnaujinkime Europą“ viliasi, kad kažkas iš liberalų pakeis D. Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste, o socialistai pretenduotų į ES užsienio politikos vadovo postą.
Žalieji ir socialistai galėtų deleguoti po savo atstovą į penkerių metų kadencijai išrinkto Europos Parlamento pirmininko postą. Kiekvienas iš jų dirbtų po pustrečių metų.
Tarp galimų kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus minimas ir ambicingas ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier – buvęs Prancūzijos ministras, priklausantis Europos liaudies partijai. Tačiau teigiama, kad partija turi ir kitų kandidatų, o prancūzų bei vokiečių šaltiniai sako, jog kanclerė A. Merkel nesutiks, kad šį svarbų postą užimtų prancūzas.
Į ateinantį penktadienį ir šeštadienį Osakoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pakviesti šešių ES valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos bei Nyderlandų – lyderiai toliau tęs diskusijas iki sugrįžimo į Briuselį birželio 30-ąją.
