Kovai su uodais lenkai pasitelks net karo aviaciją

Dėl gegužę Lenkijos pietinius regionus siaubusių liūčių, o po to užėjusių tropinių karščių susidarė ypač palankios sąlygos veistis uodams. Jų rekordiniai spiečiai kelia gyventojams paniką.

Mokslininkai ramina, kad Lenkijoje smarkiai paplitę uodai užkrato nenešioja.<br>SWNS/„Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai ramina, kad Lenkijoje smarkiai paplitę uodai užkrato nenešioja.<br>SWNS/„Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai ramina, kad Lenkijoje smarkiai paplitę uodai užkrato nenešioja.<br> Imago Images/Scanpix nuotr.
Mokslininkai ramina, kad Lenkijoje smarkiai paplitę uodai užkrato nenešioja.<br> Imago Images/Scanpix nuotr.
Mokslininkai ramina, kad Lenkijoje smarkiai paplitę uodai užkrato nenešioja.<br> Imago Images/Scanpix nuotr.
Mokslininkai ramina, kad Lenkijoje smarkiai paplitę uodai užkrato nenešioja.<br> Imago Images/Scanpix nuotr.
 Lenkijos oro pajėgos.<br> SIPAPRESS/Scanpix nuotr.
 Lenkijos oro pajėgos.<br> SIPAPRESS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Specialiai „Lietuvos rytui“ iš Varšuvos

Jun 21, 2019, 7:41 PM

Keliolika Švento Kryžiaus regiono kaimų ir miestelių vadovų kreipėsi pagalbos į vyriausybę prašydami suteikti finansinę paramą kovai su uodais.

Pacanuvo miestelio seniūnas Wieslawas Skopa išplatino atvirą laišką šalies vadovybei, kuriame teigė, jog dėl uodų antplūdžio žmonės negali normaliai dirbti lauko darbų, ir gyventojų vardu prašė juos gelbėti.

Su Kelcų miesto ir apylinkių gyventojų skundais solidarizavosi iš čia kilęs seimūnas Michalas Cieslakas.

Pastarasis pateikė oficialų prašymą Gynybos ministerijai, kad ji į kovą su uodais pasiųstų kariuomenės cheminės gynybos padalinį ir iš lėktuvų būtų purškiami repelentai.

M.Cieslakas pareiškė, kad net po 1997 ir 2010 metais šalį nusiaubusių potvynių tokios uodų gausybės nebuvo, kaip kad šįmet, todėl kaimų seniūnijos pačios nesusidoros su kilusia problema.

Seimūnas priminė, kad per gegužę Švento Kryžiaus vaivadiją nusiaubusias liūtis nukentėjo 67 seniūnijos, o išsiliejusios upės apgadino 500 pastatų bei beveik 600 kilometrų kelių ir sunaikino derlių 675 ūkiuose.

Paneigė gąsdinimus

M.Cieslakas ėmė gąsdinti, kad vyriausybei nesikišant į kovą su uodais jie gali po visą šalį išplatinti pavojingas ligas ir virusus.

Pastarąjį parlamentaro tvirtinimą, kaip be reikalo keliantį paniką, sukritikavo Vyriausioji sanitarinė inspekcija (VSI) – pareiškė, kad nėra jokio pavojaus, kad vietiniai uodai galėtų platinti ligas ar virusus.

Mat gamtinės sąlygos Lenkijoje nesudaro galimybių čia veistis afrikietiškiems ir azijietiškiems uodams, kurie platina mirtinai pavojingas ligas.

VSI paragino gyventojus dėl padidėjusio uodų skaičiaus laikinai vengti būti gryname ore rytais ir vakare, nedėvėti šortų ir trumpų marškinėlių, ant langų ir durų tvirtinti tinklelius, naudoti tepalus bei purškiklius, nubaidančius uodus.

Uodai sustabdė tramvajų

Tai, jog šiemet uodų ypač gausu, įsitikino net prie Vyslos upės esančių sostinės Varšuvos mikrorajonų gyventojai.

Muranuvo mikrorajone vieno uodų spiečiaus užpulti gatvės praeiviai paniškai ėmė bėgti slėptis į parduotuves bei biurus.

Kitas uodų spiečius ties Belanų parku įsiveržė į tramvajų ir jo vairuotojas laikinai buvo priverstas įjungti avarinę signalizaciją, nes nesugebėjo per uodus matyti kelio. Supanikavę ir vabzdžių kandžiojami keleiviai lakstė po tramvajų šaukdami, reikalaudami atidaryti duris ir juos išleisti vidury gatvės.

Gamtosaugininkai protestuoja

Raginimai kariuomenės lėktuvais purkšti chemikalus papiktino ekologus bei bitininkus.

Radomo miesto ekologai surengė protestą prie merijos reikalaudami atšaukti sprendimą. Keliolika seniūnijų ir Krokuvos miestas paskelbė, kad nekovos su uodais chemikalais, nes tai žaloja gamtą ir kenkia bitininkų verslui.

Tokiems sprendimams pritarė profesorius Stanislawas Ignatowiczius. Jis priminė, kad uodų lervos yra nepakeičiamos natūralios vandens telkinių filtruotojos, nes minta bakterijomis ir nešvarumais.

Sunaikinus uodus būtų pažeista ekologinė sistema, išnyktų kai kurios paukščių bei žuvų rūšys.

Profesorius pareiškė, kad staigus uodų populiacijos padidėjimas išsiliejus upėms ir atslinkus karščiams yra natūralus reiškinys, tačiau trumpalaikis.

Reaguodama į gyventojų prašymus vyriausybė pranešė, jog skirs papildomą finansavimą savivaldybėms kovoti su uodų antplūdžiu.

Bet paramą gaus tik tos savivaldybės, kurios kovos su uodais priemones suderins su Sanitarijos inspekcija bei Aplinkos apsaugos ministerija.

Žiniasklaida priminė, kad prieš keletą metų keturiems mėnesiams kalėti buvo nuteista Bečo miesto merijos darbuotoja Joana S., uodų naikinimui panaudojusi draudžiamą cheminę medžiagą.

Dėl to išmirė keli milijonai ūkininkų bičių ir šie padavė meriją į teismą.

Pavojus iš Afrikos

Pajūrio kurortų vadovai dėl uodų gausos iš dalies kaltina kaimyninę Vokietiją, nes ji dėl ekologinių sumetimų nepurškia chemikalų, todėl uodų daugėja ir jie atskrenda ir į Lenkiją.

Profesorius S.Ignatowiczius baiminasi, jog šylant klimatui į Lenkiją gali atkeliauti kur kas pavojingesnių uodų iš Afrikos ir Azijos.

Jie šįmet jau buvo pastebėti ne tik pietinėse ES valstybėse, bet ir kaimyninėse Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje.

Prieš kelias dienas Italija paskelbė oficialią kovą su iš Afrikos atkeliavusiais tigriniais uodais.

Pastarieji platina tokias pavojingas ligas kaip maliarija, zikos virusinė infekcija, dengė bei geltonoji karštinė, čikungunija.

Ispanijoje neseniai čikungunijos virusu apsikrėtė ir susirgo dvi moterys bei penkiametis vaikas.

Virusas sukelia karščiavimą, nusilpimą, išbėrimus ir didžiulius sąnarių skausmus, kurie gali tęstis net keliolika mėnesių. Nusilpusio imuniteto žmonėms virusas gali sukelti širdies raumens ar smegenų uždegimą, o skiepų nuo šios ligos kol kas nepavyko sukurti.

Lietuvoje uodų skaičius šįmet mažesnis

Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė žurnalistei Jorūnei Paužienei pasakojo, kad Lietuvoje, palyginti su praėjusiais ar užpraėjusiais metais, uodų nėra labai daug. „Tai lėmė sausas pavasaris. Uodų veisimuisi reikalingas vanduo – kuo daugiau lyja, tuo daugiau balų, stovinčio vandens ir tuo daugiau uodų“, – aiškino R.Bernotienė.

Pasak mokslininkės, situacija Lietuvoje labai priklauso nuo konkrečios vietos: „Jei apylinkėse nėra neišdžiūstančių pelkių, tik laikinos vandens balos, tokiose vietose uodų šįmet gali iš viso nebūti. Tačiau jei vietovė šalia pelkės, kurioje, esant net ir labai sausiems orams, išlieka vanduo, uodų čia bus panašiai kiek ir pernai.“

R.Bernotienė teigia, kad ekosistemai ir būtent paukščių mitybai uodų skaičiaus sumažėjimas neturės poveikio: „Paukščiai minta ne tik kraujasiurbiais uodais – yra ir kitokių vabzdžių, o kraujasiurbiai uodai sudaro vos kelis procentus paukščių mitybos raciono. Bet sumažės uodų platinamų parazitų kiekis – tai privalumas.“

Pasak mokslininkės, uodai, gyvenantys mūsų platumose, platina gyvulių ir paukščių ligas, tačiau žmonėms pavojingomis ligomis neužkrečia. „Turime maliarinių uodų, bet tam, kad jie ligą platintų, reikia šiltų orų ir pačios maliarijos užkrato. Galėtų susidaryti tokia problema, jei pajudėtų migrantai, tarp kurių yra maliarija sergančių žmonių, – sakė mokslininkė. – Yra virusų, kuriuos platina uodai, bet bent kol kas tai yra Vidurio ir Pietų Europos problema. Tačiau šylant orams, keičiantis klimatui visko galime tikėtis.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.