Sprendimas leisti Rusijai sugrįžti sukėlė didžiulę kontroversiją ir suskaldė Europos svarbiausią žmogaus teisių organizaciją.
Pasak Kremliaus kritikų, Rusijos sugrįžimas yra pirmasis plyšys tarptautinių sankcijų, paskelbtų Maskvai jai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, režime.
„Tai yra labai teigiamas įvykis“, – pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
„ETPA negali visavertiškai veikti nedalyvaujant Rusijai“, – pridūrė D. Peskovas ir pagyrė „sveiko proto pergalę“ Strasbūre.
Ankščiau antradienį ETPA sutiko leisti sugrįžti Maskvos atstovams, kad Rusija neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos.
Vis dėlto Ukraina ir Baltijos šalys teigia, jog toks žingsnis siunčia pasauliui netinkamą signalą, nes Maskva esą nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.
Antradienį priimtas sprendimas išprovokavo pasipiktinimą Ukrainoje: šalies delegacija dviems dienoms paliko ETPA posėdžių salę, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino sprendimą „nuviliančiu“.
Rusija anksčiau grasino apskritai pasitraukti iš Europos Tarybos, jeigu jai nebus leista dalyvauti trečiadienį numatytuose naujo organizacijos generalinio sekretoriaus rinkimuose.
Iš Maskvos atstovų buvo atimta balsavimo teisė Rusijai aneksavus Krymą.
Rusija savo ruožtu paskelbė boikotą asamblėjai ir nuo 2017 metų atsisako įnešti į Europos Tarybos biudžetą 33 mln. eurų.
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad jo šalis sumokės šią skolą, „kai tik“ Rusijos teisės ETPA bus visiškai atkurtos.
Europos Taryba, nepriklausanti Europos Sąjungos institucijoms, neturi įgaliojimų priimti teisiškai įpareigojančius sprendimus. Vis tik šioje organizacijoje dirba apie 300 įstatymų leidėjų iš 47 šalių, rengiančių rekomendacijas dėl teisių ir demokratijos.
Pagrindine Europos Tarybai pavaldžia struktūra laikomas Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
