Tai galima konstatuoti, kai šią savaitę Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) nusprendė sugrąžinti visas teises Rusijos delegacijai šioje organizacijoje, kurios buvo iš jos atimtos po Maskvos agresijos prieš Ukrainą.
Rusija į tas sankcijas atsakė tuo, kad jos delegacija apskritai nustojo lankytis ETPA sesijose, o vėliau – ir mokėti įnašus į organizacijos biudžetą, o jie buvo gana solidūs.
Pastaruoju metu Maskva vis garsiau grasino visiškai pasitraukti iš organizacijos, jei sankcijos jos atžvilgiu nebus nutrauktos.
Kas pasikeitė Rusijos elgesyje per šiuos penkerius metus? Nieko. Priešingai – agresyvių veiksmų, pažeidžiančių net tarptautinę teisę ar tiesiog demonstratyviai įžūlių, buvo dar daugiau.
Krymas ir toliau aneksuotas, ten tęsiasi represijos prieš tuos, kurie nepriimtiniausi ir pavojingiausi okupantams, – pirmiausia vietos totorius.
Karas Donbase vyksta, o Rusija nežengė nė žingsnio įgyvendindama vadinamuosius Minsko susitarimus. Negana to, reikalauja, kad Ukraina pirmiausia pradėtų tiesiogines derybas su „liaudies respublikomis“, o po to jas pripažintų kaip autonominę savo teritorijos dalį.
Pernai rusai užpuolė Ukrainos karinius laivus su jūreiviais Kerčės sąsiauryje, laivus pagrobė, o įgulas paėmė į nelaisvę. Belaisviai neatiduodami Ukrainai, nors tai nurodė Jungtinių Tautų Jūrų teisės tribunolas.
Negana to, įvykdytas šiurpus nusikaltimas, kuris vėlgi siejamas su Rusija, – virš karo zonos Donbase buvo numuštas iš Nyderlandų į Malaiziją skridęs keleivinis lėktuvas. Žuvo keli šimtai civilių žmonių.
Šio nusikaltimo tyrėjai praėjusią savaitę paskelbė savo išvadas, kuriose įvardijo keletą įtariamųjų. Dauguma jų – Rusijos piliečiai, buvę, o gal ir esami specialiųjų tarnybų atstovai, vadovaujantys „liaudies respublikų“ ginkluotoms formuotėms. Tiesa, šiuos kaltinimus dar turės įvertinti teismas.
Nevykęs bandymas nunuodyti buvusį Rusijos žvalgą ir jo šeimą Didžiojoje Britanijoje po tokių faktų atrodo gana nekaltas.
O kur dar Sirija, paramą kurios režimui Maskva irgi naudoja pirmiausia kaip Vakarų spaudimo ir šantažo priemonę?
Bet ETPA 118 balsų (62 – prieš, 10 susilaikius) palaimino, kad Rusijai sankcijos būtų panaikintos be jokių sąlygų.
Negana to, kartu pataisytas ir Asamblėjos nuobaudų mechanizmas – panaikinta galimybė iš bet kurios delegacijos atimti balsavimo teisę.
Labiausiai tam priešinosi, aišku, Ukraina, Baltijos šalys, Lenkija. O iš Vakarų didžiųjų – Jungtinė Karalystė, nors visai neseniai premjerė Th.May agitavo už Rusijos reabilitavimą.
Tarp tūpsnio prieš Maskvą šalininkių – Prancūzija, Vokietija, Pietų Europos ir Skandinavijos valstybės. Prie jų prisijungė dauguma Nyderlandų delegacijos, o prieš tai ETPA atsisakė svarstyti tyrėjų išvadas dėl lėktuvo numušimo.
Pagrindinis argumentas už Rusijos sugrąžinimą, kuriuo dangstėsi Vakarų politiniai lyderiai, – „paprasti rusai“, šiai šaliai pasitraukus iš ETPA, nebeteks galimybės ginti savo teisių Europos žmogaus teisių teisme, be to, su Maskva esą būtina palaikyti dialogą.
Tačiau Rusijai šio teismo sprendimai ir anksčiau buvo nė motais, taigi vargu ar dabar pagerės „paprastų rusų“ padėtis.
Buvo akivaizdu, jog Rusijos grasinimai trenkti ETPA durimis buvo blefas. Priešingai, Maskva žūtbūt troško susigrąžinti visas teises ETPA ir savo visuomenei ištrimituoti apie pergalę.
Tai ir buvo pulta daryti, kartu paniekinamai drabstant purvais tas delegacijas, kurios balsavo prieš, taip pat žadant net nesileisti į jokias kalbas dėl Krymo. Beje, į Rusijos delegaciją greičiauiai bus įtraukti ir atstovai iš okupuoto Krymo, taip papildomai pasityčiojant iš Vakarų.
Mažai abejotina, kad viso to nenumatė už Maskvos pavadėlio leidęsi vedami Vakarų politikai, nes visos jų kalbos apie rūpinimąsi „paprastų rusų“ teisėmis – tik figos lapelis.
Tačiau ką jis dengia? Ar tai nėra pradžia bandymų atšaukti visas sankcijas, taip pat ekonomines, kurios buvo pritaikytos Rusijai prieš penkerius metus, panaikinti jos politinę izoliaciją ir susitaikyti?
Vakarų lyderiai kol kas kategoriškai neigia, kad ekonominės sankcijos bus atšauktos. Daug kas Rusijos grąžinimą į ETPA vadina labiau simboliniu aktu – juk ETPA politinė reikšmė ir įtaka menkos.
Bet kokiu atveju negalima nematyti, kad šis sprendimas yra dar vienas ryškus požymis, kad didžiosiose Vakarų Europos sostinėse požiūris į santykius su Maskva ima keistis, daugiau įtakos įgyja tie, kurie nori normalizavimo.
Lygiai tą patį galima pasakyti net apie Ukrainą, kuri dabar labiausiai piktinasi Europos išdavyste. Juk Kijevas iki šiol padarė pernelyg mažai, kad sumažintų tiesioginę Rusijos įtaką Ukrainoje, o pastaruoju metu vis didesnė visuomenės dalis irgi teigia esanti už taiką.
Vakarų pozicija, be abejo, suteikia dar daugiau drąsos ir manipuliacijos galimybių Kremliui.
Nėra abejonių, kad tai bus mėginama išnaudoti su keleriopa energija.
