Aiškėja, kad tarp žuvusiųjų buvo aukštas pareigas užimančių pareigūnų. Skelbiama, kad net septyni žuvusieji – I-ojo rango kapitonai, o du – Rusijos didvyriai.
„Liepos 1-ąją Rusijos teritoriniuose vandenyse mokslo tyrimų giluminio nardymo aparate, skirtame tirti pasaulinio vandenyno priedugnės zoną dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų interesų, vykdant batimetrinius matavimus kilo gaisras. Keturiolika jūreivių povandenininkų žuvo apsinuodiję degimo produktais“, – antradienį buvo sakoma Rusijos Gynybos ministerijos pranešime.
Laikraštis RBK, remdamasis neįvardytu šaltiniu teisėsaugos tarnybose, sakė, kad nelaimė pirmadienį apie 20 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku įvyko iš atominio povandeninio laivo paleidžiamame aparate AS-12, dar žinomame kaip „Lošarik“ ir kad žuvo visa jo įgula.
Tačiau sulaukus trečiadienio Rusijos valdžia vis dar nedaugžodžiauja apie įvykusią katastrofą, rašo „Meduza“.
Paprašytas patikslinti kokiame povandeniniame laive ar jo paleidžiamame aparate kilo gaisras, D.Peskovas atsisakė tai padaryti.
„Vyriausias pajėgų vadas turi visą informaciją, tačiau, savaime suprantama, ji negali būti paskelbta visa. Ji susijusi su visiškai slaptais duomenimis, todėl absoliučiai normalu, kad ji nėra atskleidžiama“, – kalbėjo D.Peskovas.
Jis tikino, kad visa informacija apie šį įvykį ir nebus atskleista.
Paklaustas, ar jam neatrodo, jog informacija apie tokio masto tragedija turi būti pasiekiama visuomenei, Kremliaus atstovas su tuo nesutiko.
„Valstybės paslaptis yra laikoma valstybės interesų ir jos saugumo vardan. Tame nėra nieko neteisėto. Todėl nėra reikalo užduoti tokius klausimus. Be to, galite neabejoti, kad Rusijos vyriausias pajėgų vadas turi visą reikiamą informaciją“ – kalbėjo D.Peskovas.
Žurnalistai dar bandė sužinoti, ar povandeniniame laive buvo branduolinis reaktorius, mat kalbos apie tai pasklido dar antradienį. Tačiau Kremliaus atstovas pareiškė negaminantis laivų ir esą šį klausimą reikėtų skirti Gynybos ministerijai.
Norvegijos apsaugos nuo radiacijos agentūra dar antradienį teigė gavusi informacijos apie įvykusį incidentą Barenco jūroje ir esą buvo perspėta, kad padidėjusi radiacija po incidento nebuvo pastebėta.
Tačiau D.Peskovas pareiškė, kad Gynybos ministeriją tokius norvegų teiginius paneigė dar antradienį, todėl kalbėti esą nėra apie ką.
„Norite pasakyti, kad norvegai skleidžia dezinformaciją“, – paklausė žurnalistai.
„Kreipkitės į gynybos ministrą. Jis vakar išplatino pareiškimą“, – atkirto D.Peskovas.
Kreiptis į gynybos ministrą jis žurnalistams liepė ir pasiteiravus, ar nelaimė įvyko iš atominio povandeninio laivo paleidžiamame aparate AS-12, kokia užduotis buvo vykdoma jūroje,
„Visa kita – gynybos ministrui“, – į kitus klausimus atrėžė D.Peskovas.
„Vykdė svarbius tyrimus“
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį buvo Severomorske ir prižiūrėjo nelaimės tyrimą.
„Žuvo 14 įgulos narių, kiti buvo išgelbėti“, – jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros. Tačiau ministras neatskleidė, kiek iš viso žmonių buvo nelaimės ištiktame aparate.
Pasak S. Šoigu, laivas vykdė „svarbius pasaulio hidrosferos tyrimu“ Barenco jūroje, o jo įgulą sudarė „unikalūs kariuomenės specialistai“.
Ministras pridūrė, vienas civilis „pramonės atstovas“ buvo sėkmingai evakuotas įgulos, veikusios „didvyriškai“.
Įgula evakavo civilį ir uždarė liuką, kad liepsnos neišplistų, nurodė S. Šoigu.
„Jie iki pat galo kovojo, kad laivas išgyventų“, – sakė ministras ir prodūrė, kad visiems žuvusiesiems bus skirti valstybės apdovanojimai.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas trečiadienį sakė, kad įgulos nariai gyveno jo mieste ir aplinkinėje Leningrado srityje.
Žuvusiųjų vardai nebuvo oficialiai paskelbti. Rusijos įstatymai draudžia viešinti konfliktuose arba specialiosiose operacijose dalyvaujančių karių vardus.
V. Putinas nurodė atlikti nuodugnų šios tragedijos tyrimą.
Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.
„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas.
Gaisras buvo užgesintas, o laivas – sugrąžintas į Severomorską.
Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai.
2011 metais kilo gaisras viename didžiausių Rusijos povandeninių laivų, kai jis buvo remontuojamas vienoje Murmansko srities bazėje.
Vėliau buvo pranešta, kad tuo metu šis povandeninis laivas buvo apginkluotas didelio nuotolio branduolinėmis raketomis.
Didžiausias Rusijoje karinių jūrų pajėgų incidentas nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo įvyko 2000 metų rugpjūčio 12-ąją, kai per karines pratybas Barenco jūroje sprogo ir nuskendo atominis povandeninis laivas „Kursk“. Tąsyk žuvo visi 118 jo įgulos narių.
Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas.
V. Putinas, po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako.
Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.
