Klimatui šylant Arktyje atsiranda galimybės, kurių nebuvo anksčiau. Kai Arktį visiškai dengė ledas, ji buvo neįdomi nei iš ekonominės, nei iš politinės pusės. Nors gamta čia ir dabar atšiauri, šalys ir kompanijos dabar čia turi galimybę išgauti naftą, gamtines dujas ar retuosius metalus, rašo švedų „Aftonbladet“.
Skaičiuojama, kad mažiausiai 10 proc. neištyrinėtų naftos ir 25 proc. dujų atsargų yra būtent čia. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau atšaukė savo pirmtako paskelbtą draudimą atlikti bandomuosius gręžimus Aliaskos regione. Nesnaudžia ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, kuris Jamalo pusiasalyje mažiau nei prieš metus atidarė dujų gavybos kompleksą. Dujus iš čia eksportuojamos ir į Europą.
Ši kova dėl Arkties resursų kelia nerimą. Naftos gavyba čia gali sukelti didžiulę ekologinę žalą.
Likimo ironija
Tai, kad taip vyksta, yra tam tikra likimo ironija: klimato kaita atvedė prie to, kad Arktis tapo labiau pasiekiama ir šalys ėmė čia išgauti dar labiau dujų ar naftos, nors pasauliui šiuo metu reikėtų pereiti prie atsinaujinančios energijos.
Ledas tirpsta, atsiranda daugiau ir žymiai trumpesnių maršrutų, Azija ir Europa tampa „artimesnės“. Dabar iš Šiaurės Europos į Šiaurės Aziją galima nusigauti dvigubai greičiau.
Rusija Arktyje turi daugiausia gyventojų – 4 milijonus. Maskva daugiausia išleidžia bazių Arktyje statyboms. Dabar Arktyje yra maždaug 150 Rusijos karių, pastatytas ir aerodromas, iš kurio gali kilti ir naikintuvai.
Kinija turi savų interesų
Kinija, nors ir neturi teritorijų Arktyje, taip pat nori savo dalies „pyrago“. Neseniai ji paskelbė esanti šalimi prie Arkties, todėl šią teritoriją nori paversti dalimi savo Šilko kelio. Šiuo didžiuliu projektu siekiama užtikrinti šaliai priėjimą prie gamtos atsargų.
Kinija turi savo mokslinius-tyrimų centrus Svalbarde bei Islandijoje. Tačiau jie reikalingi ne tik rinkti mokslinius duomenis. Dėl jų šalis šalis pabrėžia, kad yra svarbi Arkties regionui.
Norvegijos poliarinio mokslinio-tyrimų instituto Svalbarde ir Tromse mokslininkas Kimas Holmenas taip pat pastebėjo, kad šalių aktyvumas Arktyje padidėjo.
„Kasdien tau jaučiu savo kailiu. Per trumpą laiką pas mane jau atvyko penki JAV senatoriai, vienas Kinijos ministras. Be abejo, svarbiausia jiems įteisinti savo pretenzijas Arkties resursams. Mes norėtume bendradarbiauti mokslo srityje“, – kalbėjo K.Holmenas.
Anksčiau Arkties šalių ekonominės zonos niekam nebuvo įdomios, ledas neleido nieko išgauti. Tačiau dabar vyksta intensyvūs ginčai dėl vienų ar kitų teritorijų. Iki šiol šiuos ginčus pavykdavo išspręsti taikiai. Padaryti tai padėdavo 1996 m. įkurta Arkties taryba.
Vis dėlto paskutinis jos susitikimas Suomijoje praėjo ne taip sklandžiai. Jo metu JAV išstojo prieš Kiniją. Amerikos valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad Kinija nekorektiškai bando įgyvendinti savo ekonominius ir karinius interesus Arktyje.
Arktis – vienas iš nedaugelio svarbių pasaulio regionų, kuriame JAV atsilieka, o Rusija ir Kinija veikia ypač aktyviai. Rusija Arktyje turi daugiausia ledlaužiu. Net Švedija Arktyje jų turi daugiau nei JAV.
Iš pradžių D.Trumpas gyrėsi, kad ketina statyti daugiau ledlaužių, bet vėliau persigalvojo. Tad dabar išlieka klausimas, ar turimų pajėgumų užteks Arktyje apginti JAV ir NATO interesus.
