Pasak Vokietijos nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų svetainės, dabar likviduojama vos trys procentai miško gaisrų, nes valdžia liepsnų gesinimą sunkiai pasiekiamose taigos vietovėse laiko ekonomiškai netikslingu.
„Tai įprastas gamtinis reiškinys, su kuriuo kovoti yra beprasmiška, o kai kur, galbūt, netgi kenksminga“, – pareiškė Krasnojarsko krašto gubernatorius Aleksandras Usas, situaciją palyginęs su sniego tirpdymu žiemą.
„Juk niekam neateina į galvą tirpdyti ledkalnius, kad būtų šilčiau“, – kalbėjo gubernatorius, kurį cituoja naujienų svetainė Newsru.com.
Tuo tarpu gaižūs dūmai paveikė ne vien mažas vietos gyvenvietes, bet ir Vakarų Sibiro ir Altajaus didžiuosius miestus, taip pat tokius Uralo didmiesčius kaip Čeliabinskas bei Jekaterinburgas. Tvyrantys dūmų debesys sutrikdė ir oro susisiekimą.
Dūmai pasiekė ir už tūkstančių kilometrų esančią Pavolgę bei kaimyninį Kazachstaną.
Miškai liepsnoja 11-oje Rusijos regionų, bet nepaprastoji padėtis paskelbta tik dviejuose – Irkutsto srityje ir Krasnojarsko krašte.
Būtent šie du regionai dar nespėjo atsigauti po didelių potvynių, kurie prasidėjo birželio pabaigoje. Stichija pridarė daug materialinės žalos ir nusinešė mažiausiai 25 žmonių gyvybę. Dar septyni asmenys laikomi dingusiais be žinios.
Irkutsto srities pietuose liūtys nesiliauja iki šiol. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, apsemtos tebėra dešimtys gyvenviečių ir kelių. Šią savaitę iš savo namų buvo evakuoti daugiau nei tūkstantis gyventojų.
„Ekologinė katastrofa“
Pasak ekspertų, didžiuliai gaisrai visuomet būdavo Rusijos Sibiro miškų rykštė, tačiau šiemet ugnies siautėjimas pasiekė neįprastai aukšta lygį ir kursto nuogąstavimus dėl galimų ilgalaikių padarinių aplinkai. Gaisrų dūmams apgaubus ištisus miestus, aplinkosaugininkai perspėja, kad tai gali paspartinti Arkties ledynų tirpsmą.
„Miškų gaisrai šalies rytinėje dalyje jau seniai nebėra vien vietinė problema, – sakoma tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Rusijos padalinio pranešime. – Tai transformavosi į ekologinę katastrofą, sukelsiančią pasekmių visai šaliai.“
Pasak „Greenpeace“, šiais metais išdegė beveik 12 mln. hektarų, todėl į aplinką pasklido reikšmingas kiekis anglies dvideginio ir sumažėjo miškų pajėgumai ateityje pasisavinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
„Taip pat yra papildoma problema – kad suodžiai, krintantys ant sniego arba ledo, jį patamsina ir tokiu būdu sumažina paviršiaus atspindimąją gebą bei sulaiko daugiau šilumos“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešime.
Kai kurie mokslininkai dalijosi NASA palydovų nuotraukomis, rodančiomis, kaip gaisrų dūmai sklinda į Arkties regionus.
„Greenpeace“ Rusijos padalinio ekspertas Grigorijus Kuksinas sakė, kad suodžiai ir pelenai spartina Arkties ledo ir amžinojo įšalo tirpsmą, todėl dar labiau spartėja dujų, skatinančių pasaulinį atšilimą, išsiskyrimas.
Pasak G.Kuksino, šio proceso poveikis klimatui bus „labai rimtas“.
„Tai palyginama su didžiųjų miestų tarša, – aiškino jis. – Juo labiau gaisrai paveikia klimatą, juo palankesnės sąlygos susidaro naujiems pavojingiems gaisrams.“
„Greenpeace“ paskelbė peticiją, kurioje Rusijos valdžia raginama labiau kovoti su miškų gaisrais.
Nepakankami ištekliai
Tačiau padėtį apsunkina faktas, kad Rusijai nepakanka lėšų miškų gaisrams pažaboti, sako aplinkosaugininkai.
Dauguma didelių gaisrų siaučia atokiose arba sunkiai pasiekiamose teritorijose. Tarnybos juos gesinti imasi tik tuo atveju, jeigu prognozuojama žala persveria operacijos kaštus, sako ekspertai.
Priešingu atveju Rusijos tarnybos apsiriboja gaisrų stebėjimu, teigia specialistai.
G.Kuksinas nurodė, kad Rusijos pareigūnai pastangų gesinti gaisrus atokiose vietovėse nelaiko finansiniu prioritetu. Jis pats su tokiu požiūriu nesutinka.
„Didžiausias įmanomas kiekis [gaisrų] turėtų būti gesinami nuo pat pradžių, – pabrėžė ekspertas. – Mums reikia planuoti ir paskirstyti išteklius, bet toliau taupome pinigus, tvirtindami, kad tai „ekonomiškai nepraktiška“.“
