– B.Johnsonas jau ne kartą buvo demaskuotas naudojant melagingus argumentus diskusijose dėl „Brexit“. Šioje kovoje prieš melagingas naujienas pasireiškėte ir jūs. Nuo ko viskas prasidėjo?
– Ar prisimenate paskutinę B.Johnsono kalbą konservatorių suvažiavime, kai jis laikė rankose rūkytą silkę? Tuomet jis apkaltino Briuselio biurokratus, kad šie Meino salos žvejus, siunčiančius supakuotą rūkytą žuvį į Didžiąją Britaniją, verčia į siuntinius dėti ledo gabalus, kad žuvis būtų atšaldyta.
Iškėlęs vadinamąją ledo pagalvę jis sakė: „Žiūrėkite, šitie kvaili Briuselio biurokratai iš mūsų tyčiojasi! Kiek nuostolių patiria tas vargšas žvejys, ir kiek investicijų iš jo reikalaujama!“,
Ir visa salė plojo, skanduodama „Gražinti įgaliojimus atgal!“ ir „Į kovą prieš Briuselio biurokratus!“.
Kai tik tai pamačiau, iš karto sureagavau ir parašiau komentarą „Facebook“.
Reikalas tas, kad Meino sala nėra ES teritorija. Kaip žinia, Jungtinė Karalystė turi salų, nepriklausančių Bendrijai, ir ten ES taisyklės nėra taikomos. O naudoti ledo pagalves, kad žuvis negestų, buvo nusprendusi pačių konservatorių vyriausybė.
Aš taip ir parašiau, o B.Johnsonui priminiau, kad Meino sala nėra ES teritorija, kad joje negalioja mūsų reguliavimas ir kad su Briuseliu tai neturi nieko bendra. Kadangi B.Johnsonas dirbo konservatorių vyriausybėje, paraginau jį reikalauti savo atsakomybės dėl tų ledo pagalvių.
Aš taip ir parašiau: „Jūsų sprendimas dėl ledo iš esmės yra logiškas, nes žuvis genda nuo galvos. Kadangi tamsta dabar pretenduojate būti vyriausybės galva, nenumeskite toli tos ledo pagalvės, nes jos jums prireiks, kad galva būtų šaltesnė.“
– Taip ir parašėte, be pagražinimų?
– Taip, galite paskaityti mano „Facebook“ paskyroje. Mano komentaras nuskambėjo ne tik britų, bet ir kitų šalių spaudoje.
Tuomet aš savo tinklaraštyje parašiau kitą straipsnį – „Borisai, tu neteisus“, primindamas SSRS plačiai išgarsėjusią humoreską apie Rusijos prezidentą Borisą Jelciną.
Dabar aš šiuos žodžius adresavau kitam Borisui, kuris naudoja melą kalbėdamas apie ES. Aš jį prigavau viešai meluojantį.
– Kodėl derybose dėl „Brexit“ tiek dėmesio skiriama sveikatai ir maisto saugai, už kurią esate atsakingas jūs?
– Iš tiesų, mano portfelis yra didžiausia kliūtis B.Johnsonui. Kai prasidėjo diskusijos dėl „Brexit“, iškilo problema, kaip padaryti nematomą sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Kad siena lyg ir būtų, bet jos ir nebūtų.
Mes galime sukurti tokią santykių formą, kaip tarp ES ir Norvegijos. Norvegija dalyvauja ir muitų sąjungoje, ir vieningoje rinkoje, ir visur kitur, ir mano maisto saugos standartai jai taikomi šimtu procentu. Tik jie neturi vieno – balsavimo teisės mūsų tarybose.
Bet norvegai laimingi, jie moka įnašą į bendrą ES biudžetą, tik kitokiu būdu. Jie atitinkama dalimi finansuoja įvairius projektus. Turbūt girdėjote apie Norvegijos ir Šveicarijos finansuojamus projektus Lietuvoje. Šios dvi šalys naudojasi muitų sąjunga ir vieninga rinka, ir todėl daro įnašus. Bet jos nėra ES narės.
Šveicarija po referendumo suvaržiusi laisvą piliečių judėjimą pateko į keblią padėtį, ir yra labiau apribota, nei Norvegija. Ji yra muitų sąjungoje, bet nesinaudoja visomis vieningos rinkos privilegijomis. Toks būtų antras santykių variantas.
Trečia versija yra Turkijos, kuri priklauso muitų sąjungai. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad ji yra šalis kandidatė įstoti į ES.
Ketvirtas variantas yra sutartys, panašios į CETA (išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą – red. past.) tarp ES ir Kanados.
Visose šiose skirtingose sutartyse veikia skirtingi fitosanitariniai barjerai, skirtingi reikalavimai ir skirtingos muitinių procedūros.
Kai Jungtinė Karalystė nusprendė išeiti, kilo klausimas – kaip. Nes išėjus iš karto ji taptų trečiąja šalimi, o tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsirastų siena. Tas pats galiotų ir Gibraltarui, o dar nepamirškime, kad Jungtinė Karalystė turi karinę bazę Kipre.
Ką daryti su ta siena? Britų reakcija buvo tokia: „Ne, ne, mes norime nematomos sienos.“
Bet kaip mes tuomet traktuojam salą? Nes nevykdydamas kontrolės aš negaliu užtikrinti gyvulių sveikatos, augalų sveikatos, maisto saugos ir žmonių sveikatos. Tai yra neįmanoma.
Mes pasiūlėme tokį sprendimą: vykdyti kontrolę įvežimo punktuose, t. y. jūros ir oro uostuose. Tuomet visa sala būtų traktuojama vieningai, o dalis Jungtinės Karalystės teritorijos – Šiaurės Airija – liktų muitų sąjungoje ir vieningoje rinkoje.
Bet britai nesutiko ir pasiūlė visą Jungtinę Karalystę laikinai palikti vieningoje muitų sąjungos zonoje, kol jie patys apsispręs, kokio santykių su ES modelio jie nori. Tai yra laikina priemonė, kuri turėtų užtikrinti visų procedūrų funkcionavimą, kol mes susitarsime, kas bus po 2021 m.
Mes pritarėme šiam pasiūlymui.
– Ar tai yra vadinamasis Theresos May susitarimas, kurį dabar grasina sužlugdyti jos įpėdinis B.Johnsonas?
– Taip. Jeigu dabar B.Johnsonas nori išeiti be susitarimo, nematomos sienos būti negali.
– Kaip praktiškai atrodytų „Brexit“ be susitarimo?
– Iš karto įsigaliotų visų produktų kontrolė tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, visos muitinės procedūros.
– Tai tikriausiai turės ekonominių pasekmių?
– Didžiulių. Įsivaizduokite, jūs dabar auginate karves Šiaurės Airijoje, perdirbimo įmonė yra Airijos pietuose, o galutinę produkciją eksportuojate į įvairias šalis. Įvedus griežtą sieną, visas verslas žlugtų, sustotų gamyba, o tūkstančiai žmonių netektų darbo.
– Ar kamuolys dabar yra britų pusėje? Ar jie turi spręsti, kurį variantą rinktis?
– Taip, tik jie, ir mes niekuo negalime jiems padėti. Britai dabar žaidžia politinį žaidimą, eskaluodami teiginius, kad Briuselis nenori derėtis iš naujo. Čia yra B.Johnsono viešųjų ryšių reikalas. Jis yra melagis.
