Oficialiai Rusija tvirtino, kad praėjusią savaitę poligone užsiliepsnojo eksperimentinio skystojo kuro variklio įrenginys. Tuo metu „Rosatom“ ir Gynybos ministerijos darbuotojai esą tikrino izotopinius maitinimo šaltinius, sukurtus skystojo kuro reaktyviniam įrenginiui, ir taip žuvo. Tačiau spėjama, kad dalį tiesos Maskva slepia.
Tokius įtarimus pirmiausia paskatino tai, kad tą pačią dieną Severodvinske, esančiame netoli nelaimės vietos, užfiksuota 4–16 kartų padidėjusi gama spinduliuotė.
Severodvinsko miesto administracija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad po sprogimo raketų bandymo poligone aptiktas radiacijos fono padidėjimas iki 2 mikrosivertų per valandą.
Maža to, po incidento Rusijos Sarovo mieste buvo paskelbtas gedulas. Sarovas – uždaras miestas, Rusijos branduolinių tyrimų centras. Todėl manoma, kad incidentas raketų bandymų poligone gali būti susijęs su branduoliniais ginklais.
Nuotraukose iš palydovo – įtartini laivai
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdžios uždarumas ir vengimas plačiau komentuoti padėtį tik dar labiau privertė susimąstyti, kas gi iš tiesų įvyko netoli Severodvinsko.
Monterėjaus Midlberio tarptautinių studijų instituto ginklų kontrolės ekspertas Jeffrey Lewisas vienas pirmųjų pastebėjo, kad oficialiai Kremliaus pateikiamoje informacijoje yra kažkas ne taip.
Incidento dieną jis socialiniuose tinkluose išplatino kompanijos „Planet Labs“ darytas palydovines nuotraukas, kuriose matoma, kad tuo metu netoli įvykio vietos buvo Rusijos branduolinį kurą gabenantis tanklaivis „Serebrianka“. Jis skirtas branduolinėms atliekoms surinkti ir saugoti.
J.Lewisas spėja, kad tanklaivis čia galėjo atsirasti dėl branduolinės sparnuotosios raketos bandymų.
Palydovinėje nuotraukoje pažymėta vieta, kurioje galimai yra raketų „Burevestnik“ paleidimo aikštelė.
Be to, nuotraukoje taip pat užfiksuota barža ir du neatpažinti laivai, nors šiame Baltosios jūros regione laivyba draudžiama.
„Manau, kad atliekami bandymai buvo susiję ne su skystojo kuro varikliais, o su branduoline raketa, kurią jie vadina „Burevestnik“, – pareiškė J.Lewisas.
NATO šalyse šios raketos žinomos kaip „SCC-X-Skyfall“. Apie tai prabilo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„JAV nemažai sužinojo iš Rusijos raketos sprogimo. Mes turime panašią, nors labiau ištobulintą technologiją. Rusijos „Skyfall“ sprogimas sukėlė nerimo žmonėms dėl oro užterštumo. Tai yra negerai“, – „Twitter“ rašė D.Trumpas.
J.Lewisas svarstė, kas iš tiesų įvyko per incidentą. Tuo metu Rusijos valdžia nusprendė uždrausti Dvinos įlankoje, kur įvyko nelaimė, plaukioti visą mėnesį.
Nors ginklų kontrolės ekspertas ramino, kad įvykusi nelaimė tikrai neprilygo Černobylio katastrofai, tikrieji incidento padariniai gali būti slepiami.
Tuo metu Severodvinsko gyventojai, vos išgirdę apie incidentą, suskubo į vaistines pirkti jodo, kad galėtų bent kiek apsisaugoti nuo galimo radiacijos poveikio sveikatai. Miesto vaistinėse vos per valandą buvo iššluotos jodo atsargos.
Sprogo variklis ar kuro elementas?
Apie raketos sprogimą „Twitter“ parašęs JAV prezidentas galėjo remtis žvalgybine informacija. Tačiau naujienų tinklalapio BBC kalbinti saugumo ekspertai patikslino, kad avarija veikiausiai yra susijusi ne su pačia raketa „Burevestnik“, o su jos branduoliniu varikliu.
„Tragedija galėjo įvykti kuriant miniatiūrinį branduolinį variklį“, – svarstė saugumo ekspertas iš Amerikos mokslininkų federacijos Ankitas Panda.
Tačiau jo kolega iš CNA tyrimų centro Michaelas Kofmanas linkęs manyti, kad sprogo ne pats variklis, o „radioaktyvus kuro elementas“.
„Jeigu iš tiesų būtų įvykusi katastrofa su branduoliniu varikliu, mes stebėtume žymiai didesnį radiacijos lygį“, – sakė analitikas.
Vienaip ar kitaip, prie Severodvinsko įvykusi avarija patvirtina, jog Rusija vykdo raketos „Burevestnik“ bandymus. Tokios nuomonės laikosi Karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ ekspertas Mathieu Boulègue'as.
Tačiau jis priminė, kad raketa yra tik neseniai pradėta kurti, ir jos gamyba gali užtrukti iki 2030 m.
„Rusijos šoko terapijos dalis“
Pirmą kartą apie raketos „Burevestnik“ kūrimą 2018 m. kovo 1 d. kreipdamasis į šalies parlamentą paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Šalies vadovas pasakojo, kad raketos nuotolis yra praktiškai neribotas, ir kad ji gali pasiekti taikinį apeidama bet kokias šiuolaikines priešraketinės gynybos priemones. Skirtingai nuo balistinių raketų, „Burevestnik“ trajektorija nėra iš anksto nustatyta ir gali būti keičiama.
„Priešraketinės gynybos sistemos kovoje prieš tokias raketas yra tiesiog beprasmės“, – pernai kalbėjo V.Putinas.
NATO valstybės neturi tokių raketų, bet jų technologijos yra žinomos jau dešimtmečius.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose vykdant projektą „Plutonas“ buvo sukurta valdoma mažame aukštyje skriejanti viršgarsinė raketa (SLAM).
Bet netrukus paaiškėjo, kad ji yra lėta, pavojinga ir brangi. Atviras branduolinis reaktorius skleidė radiaciją skrydžio metu, ir net raketos bandymai kėlė didelį pavojų aplinkai. Be to, SLAM kainavo žymiai brangiau už tarpkontinentines balistines raketas.
„Amerikietiško projekto variklis veikė remdamasis atviru branduolinio kuro ciklu, – BBC paaiškino ekspertas iš analizės centro „Jane's by IHS Markit“. – Galbūt rusams pavyko sukurti variklį su uždaru ciklu, kuris neskleidžia radiacijos.“
Nors teoriškai tai įmanoma, CNA tyrimų centro analitikas Michaelas Kofmanas visgi abejoja, ar uždaro ciklo variklį pavyktų įmontuoti į tokią nedidelę raketą, kaip „Burevestnik“.
M.Boulègue'as iš „Chatham House“ teigė, kad raketa su branduoliniu varikliu neišvengiamai bus lėta ir sunki.
„Tai yra lėšų ir laiko švaistymas“, – apie tokios raketos kūrimą kalbėjo ekspertas.
Tačiau, jo manymu, efektingas pristatymas gali būti svarbesnis už realius strateginius išskaičiavimus.
„Tai Rusijos šoko terapijos dalis – demonstruoti technologinį pranašumą“, – sakė M.Boulègue'as.
Tiesa, įvykus avarijai, bandymas pademonstruoti pranašumą žlugo, pridūrė ekspertas.
Parengta pagal BBC, CNN inf.
