Nuo pavasario Honkonge tvyrojęs nerimas ne tik nenuslopo, bet išsiveržė kaip ugnikalnis. Jau 10 savaičių čia tęsiasi protestai, kurie jau ne kartą baigėsi brutaliais susirėmimais su policija.
Viskas prasidėjo dėl vieno Kinijai palankaus įstatymo projekto ir virto daug daugiau reikalavimų turinčiu demokratiniu judėjimu, kuris pritraukė milijonus žmonių.
Į gatves žmones varo baimė, kad Kinija vis labiau veržia kontrolės pavadį ir specialaus administracinio regiono laisvė bus suvaržyta.
Neramumus stebinčios žmogaus teisių organizacijos prašo protestuotojų susilaikyti nuo riaušių kėlimo, o pareigūnų – netaikyti smurtinių tramdymo priemonių.
„Matėme, kaip pareigūnai mėtė ašarinių dujų kasetes į žmonių pilnas uždaras erdves ar tiesiai į protestuojantį žmogų.
Taip galima ne tik sunkiai sužaloti asmenis, bet ir juos užmušti“, – teigė Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet.
Tuo metu Kinija praneša, kad netoli Honkongo telkia šarvuotas pajėgas.
Atsargumo priemonių Honkonge esantiems lietuviams pataria imtis ir Lietuvos diplomatai – rekomendacija šią savaitę paskelbta Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
„Dėl pastarosiomis savaitėmis pasikartojančių antivyriausybinių demonstracijų, per kurias policija prieš protestuotojus nevengia panaudoti guminių kulkų ir ašarinių dujų, rekomenduojama imtis saugumo priemonių, vengti masinio susibūrimo vietų, laikytis vietos institucijų nurodymų, sekti vietos naujienas“, – rašoma rekomendacijoje.
Kaip prasidėjo protestai?
Balandį Honkongo valdžia pateikė įstatymo projektą ekstradicijos įstatymui: pagal jį būtų leidžiama nusikaltimais įtariamus žmones siųsti į teismą Kinijoje.
Įstatymo projekto priešininkai įsitikinę, kad išsiųstieji galėtų susidurti su nesąžiningu teismo procesu ir taip Kinijos valdžia galėtų susidoroti su Honkongo nepriklausomybės siekiančiais aktyvistais bei Pekinui nepalankiais žurnalistais.
Protestuotojai įsitikinę, kad toks įstatymas tik sustiprintų Kinijos kontrolę Honkongui. Todėl šimtai tūkstančių jų dar pavasarį išėjo į gatves reikalaudami, kad įstatymo projektas nebūtų svarstomas.
Po kelių savaičių neramumų Honkongo lyderė Carrie Lam liepos mėnesį pranešė, kad įstatymo projekto svarstymas įšaldomas.
Ko reikalauja žmonės?
Įstatymo projekto svarstymo sustabdymas žmonių nenuramino: jie reikalavo, kad idėjos apskritai būtų atsisakyta visiems laikams, nes kol ji įšaldyta, yra grėsmė, jog bus vėl atgaivinta.
Nuo neramumų pradžios aktyvistų reikalavimai kiek pasikeitė ir dabar jie nori kelių konkrečių dalykų.
Pirmiausia jau minėto visiško ekstradicijos įstatymo projekto atmetimo. Taip pat reikalaujama, kad C.Lam nebeįvardytų protestuotojų kaip riaušininkų.
Taip pat reikalaujama amnestijos visiems sulaikytiems protestuotojams ir nepriklausomo tyrimo dėl brutalių pareigūnų veiksmų.
Demonstrantai teigia, kad praėjusį savaitgalį policija leido ašarines dujas metro stotyse, o per vieną demonstraciją smarkiai sužalojo moterį, ji neteko vienos akies.
Solidarizuodamiesi su ja kai kurie protestuotojai ant vienos akies rišasi baltą raištį su kraują imituojančiomis raudonomis dėmėmis.
Galiausiai kai kurie jų nori C.Lam – politikę jie laiko Pekino marionete – atsistatydinimo ir teisės surengti nepriklausomus, sąžiningus rinkimus.
„Kada prisiimsite politinę atsakomybę ir nuslopinsite piliečių baimę? Kada pasiryšite pasitraukti? Kada paprašysite policijos sustoti?“ – per aštrią spaudos konferenciją jos klausė visuomeninės Honkongo televizijos RTHK reporteris.
Kodėl atšaukti skrydžiai?
Jau antrą dieną iš eilės vakar buvo sustabdyti skrydžiai Honkongo tarptautiniame oro uoste dėl čia vykstančių protestų prieš šalies valdžią.
Vienas labiausiai apkrautų pasaulyje oro uostų jau penkias dienas yra tapęs protestuotojų sueigos vieta. Jie sėdėjo prie įėjimų, skirtų išvykstantiems keleiviams, ir blokavo perėjimus, trikdė veiklą. Pirmadienį dėl protestų teko atšaukti šimtus skrydžių.
„Honkongas pateko į pavojingą situaciją ir smurtas per protestus nustums regioną keliu, kuriuo nebebus galima grįžti atgal“, – teigė C.Lam.
Vakar visiems keleiviams, kurie dar nebuvo parėję saugumo patikros, oro uosto darbuotojai nurodė kuo skubiau palikti patalpas.
Tuo metu gausiai susirinkę protestuotojai iš lagaminams vežti skirtų vežimukų statėsi barikadas.
Honkongo gyventojai nusprendė užimti oro uostą po grasinančių Kinijos pareiškimų, kai vienas pareigūnas pareiškė, kad mieste kyla terorizmo banga.
Netrukus C.Lam paliepimu buvo parodyta, kad Honkongas yra paruošęs vandens patranką nepaklusniesiems tramdyti.
Be to, vėlų pirmadienio vakarą kelios Kinijos valstybinės televizijos rodė reportažus apie tai, kaip į Šendženą – miestą, kuris ribojasi su Honkongu – juda šarvuotieji transporteriai.
Kaip reaguoja keliautojai?
Nors jų planai griuvo, netrūko žmonių, kurie palaikė protestuojančius Honkongo žmones.
„Jie kovoja už Honkongą, toks jų požiūris. Bet kuriuo metu galiu grįžti į Vokietiją, tačiau ką daryti žmonėms, kurie čia užaugo? Juk tai jų namai“, – svarstė Frankas Filseris, kuris dėl protestų negalėjo išvykti į Vokietiją aplankyti vėžiu sergančio tėvo.
Tačiau buvo ir tokių, kurie puolė protestuotojus. Kinijos televizija rodė reportažą, kaip įpykęs australas šaukė: „Verčiau susiraskite darbą!“
Kiti žmonės agentūrai AFP reiškė nepasitenkinimą dėl sugriautų kelionės planų.
„Mūsų skrydis vėlavo 5 valandas. Atvykau čia pasiimti senelės, kad keliautume pas giminaičius į Pietų Korėją, – kalbėjo 50 metų Wing Au-yeungas. – Tegul jie daro, ką nori, bet kitiems žmonėms neturėtų trukdyti.“
Kas, jei kinai įsiveržtų?
Kinijos kariuomenės intervencija į Honkongą būtų visiška katastrofa, o Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas esą turėtų spausti Pekiną Honkongo klausimu. Taip vakar teigė buvęs miesto vadovas Chrisas Pattenas.
Ch.Pattenas BBC radijui sakė, kad Honkongas yra „arti prarajos“.
„Manau, kad žmonės yra susierzinę ir pyksta ant Honkongo valdžios dėl to, jog ji neatsako protingai, o tai provokuoja dar daugiau smurto“, – sakė paskutinis Honkongo vadovas britas, miestui vadovavęs 1992–1997 m., kai miesto valdymas buvo perduotas Kinijai.
Ch.Pattenas perspėjo nebekelti įtampos, nes Kinijos valdžiai esą nenaudinga sukelti įspūdį, kad protestus Honkonge Pekinas gali malšinti ir griežčiau nei iki šiol.
„Žinome apie kitus malšinimo metodus iš Kinijos istorijos. Matėme Sindziangą, matėme Taivaną, matome ir Honkongą“, – kalbėjo Ch.Pattenas.
Jis taip pat paragino britų premjerą B.Johnsoną griežčiau vertinti Pekiną ir paspausti Donaldo Trumpo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną, kad jis užtikrintų JAV paramą.
Parengta pagal BBC, AFP, ELTA inf.
