Stebėdami įžūlų ir irzlų prezidento pastarųjų dienų elgesį, užsienio partneriai baiminasi kažko panašaus į praėjusį G-7 viršūnių susitikimą Kanadoje, kai D.Trumpas išvažiavo nesulaukęs jo pabaigos.
Juo labiau, kad jis šią savaitę atšaukė vizitą į Daniją, nes ši nesutiko svarstyti galimybės parduoti Grenlandiją.
D.Trumpas, galvojantis, kad Amerikos draugai per ilgai naudojosi jos galybe ir saugumo garantijomis, dažnai siunčia kandžias replikas per Atlantą, kritikuodamas kitų šalių lyderius. O pastarieji jau dvejus su puse metų bergždžiai suka galvas, kaip užmegzti su juo normalų dialogą.
Praėjusį mėnesį D.Trumpas užsipuolė Prancūzijos kolegą Emmanuelį Macroną už sprendimą apmokestinti JAV technologijų milžines ir užsiminė apie atsakomąsias priemones – mokesčius prancūziškam vynui.
Siekdamas išvengti staigmenų iš D.Trumpo ir atitraukti dėmesį nuo nesutarimų, E.Macronas išbraukė iš G-7 viršūnių susitikimo darbotvarkės tradicinį baigiamąjį komunikatą.
G-7, kurį sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Kanada, yra įtakingiausių pasaulio valstybių klubas, kuris neatitinka D.Trumpo ir jo šalininkų filosofijos „Pirmiausia Amerika“.
D.Trumpas labiau mėgsta dvišalius susitikimus, kur jis gali naudotis JAV galybės svertais. Jam atrodo, kad tarptautinių santykių pagrindas yra nacionalinis suverenitetas, o ne daugiašalis bendradarbiavimas.
D.Trumpo užsienio politikos pokyčiai įžiebė didelius nesutarimus su Europa tokiais klausimais kaip klimato kaita, Irano branduolinė programa, tarptautinė prekyba ir „Brexit“.
„Mes matome, kaip Amerika lieka viena, o prezidentas E.Macronas bandys telkti likusias šešias valstybes“, – sakė Heather Conley iš JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro.
Jos žodžius puikiai iliustruoja pernai per G-7 viršūnių susitikimą Kvebeke padaryta nuotraukoje, kurioje užsienio partneriai priekaištingai žiūri į D.Trumpą. Tuo tarpu apžvalgininkai viršūnių susitikimui apibūdinti ėmė naudoti naują terminą – „G-7 minus vienas“.
Skaldo Rusijos klausimas
D.Trumpas griauna G-7 vienybę siūlydamas grąžinti į klubą Rusiją, kuri buvo pašalinta po Krymo aneksijos 2014 m.
Šaltiniai Vašingtone šią savaitę pranešė, kad D.Trumpas ir E.Macronas sutarė pakviesti Rusiją į kitą G-7 susitikimą, kuris kitąmet vyks Jungtinėse Valstijose.
Tačiau E.Macronas šią savaitę sakė, kad Rusijos grąžinimas neišsprendus Ukrainos klausimo būtų „strateginė klaida“. Jungtinė Karalystė ir Vokietija taip pat pareiškė abejonių dėl tokio pasiūlymo.
Tačiau kai D.Trumpas kitąmet ruoš viršūnių susitikimą – tikriausiai, viename iš savo kurortų Jungtinėse Valstijose – jis galės pats koreguoti svečių sąrašą.
„Mes žinome, kad D.Trumpas nemėgsta tarptautinių institucijų – tai ar jis atšauks kitų metų G-7 susitikimą? – rašė Atlanto Tarybos ir Paryžiaus politinių tyrimų instituto ekspertas Nicholas Dunganas. – Ne, neatšauks. Bet pakvietęs V.Putiną jis pastatys kitų šalių lyderius į tokią padėtį, kad jiems teks svarstyti, ar boikotuoti kitų metų G-7 susitikimą Jungtinėse Valstijose.“
Dilema „britiškajam Trumpui“
Partnerių nepasitenkinimą taip pat kelia D.Trumpo parama Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES. Šį savaitgalį Prancūzijoje JAV prezidentas susitiks su kietojo „Brexit“ šalininku Borisu Johnsonu pirmą kartą po to, kai šis stojo prie britų vyriausybės vairo.
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas neseniai lankydamasis Londone pareiškė tvirtą Vašingtono paramą prekybos susitarimui, kurio Londonui reikės palikus ES.
J.Boltonas sakė, kad jis ir D.Trumpas rėmė „Brexit“ dar prieš tai, kai palikti ES nusprendė patys britai. Jis taip pat kritikavo Bendrijos vadovus už jų požiūrį į piliečių nuomonę.
„ES mada yra tokia: jeigu žmonės balsuoja ne taip, kaip nori elitas, juos reikia priversti balsuoti vėl ir vėl, kol jie priims teisingą sprendimą“, – kalbėjo J.Boltonas.
ES lyderiai baiminasi, kad kietojo „Brexit“ atveju uostuose ir sienos kirtimo punktuose kils chaosas, kuris pakenks Bendrijos ekonomikai.
D.Trumpas neslepia savo simpatijų B.Johnsonui ir netgi yra jį pavadinęs britiškuoju Trumpu. Be to, šie du politikai turi nemažai panašumų: abu mėgsta dirbti publikai, nekreipia dėmesio į detales ir nevaldo liežuvio.
Tačiau susitikimas su D.Trumpu stumia B.Johnsoną į sudėtingą padėtį, nes JAV prezidentas nėra labai mėgstamas Jungtinėje Karalystėje.
Britų premjerui teks pasukti galvą, kokią poziciją užimti tarp ES ir JAV, ir tuo pačiu nesupykdyti lengvai įsikarščiuojančio D.Trumpo.
