30-ųjų metinių proga apie Baltijos šalių sostines sujungusią 600 km ilgio žmonių grandinę kalba ne tik Europos, bet ir kitų kontinentų žiniasklaida.
„Nors mažai žinomas Prancūzijoje, šis įvykis suvaidino svarbų vaidmenį kelyje į Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę ir SSRS žlugimą“, – rašo Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“.
Laikraštis primena, kad Baltijos kelio palaikymo akcijos buvo surengtos Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Tbilisyje, Toronte ir kituose pasaulio miestuose.
Kitas prancūzų laikraštis „La Croix“ rašo, kad įkvėpti Baltijos kelio analogišką akciją 2013 m. buvo surengę atsiskirti nuo Ispanijos siekiantys katalonai, o 2004 m. – Kinijos spaudimui nepasiduodantys taivaniečiai. Savo „Honkongo kelią“ penktadienį žada organizuoti ir šio Kinijos autonominio miesto gyventojai.
AFP/Scanpix nuotr.
JAV radijo „Public Radio International“ naujienų svetainė išsamiame straipsnyje kalbina Amerikos lietuvius, latvius ir estus, siekdama paaiškinti, kodėl po 30-ies metų Baltijos kelias vis dar yra svarbus.
Naujienų svetainė primena, kad Baltijos šalys šiandien yra tvirtą demokratijos pagrindą turinčios valstybės, ES ir NATO narės, ir tai yra geras pavyzdys kitoms posovietinėms valstybėms, o ypatingai – šiandieninei Ukrainai, kuri siekdama pasukti Vakarų kryptimi prarado Krymą.
„Ypatingai šiais laikais, kai Vladimiro Putino režimas Rusijoje skleidžia dezinformaciją, labai svarbu yra prisiminti Baltijos šalių istoriją“, – „Public Radio International“ citavo Jungtinio Amerikos baltų tautinio komiteto vadovą Karlą Altau.
Susiję straipsniai
Kitas straipsnio pašnekovas Guntis Šmidchensas save priskiria pirmajai žmonių kartai, kuri mokykloje sužinojo apie taikius politinius protestus, kokius rengė Mahatma Gandhi Indijoje ir Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis Jungtinėse Valstijose.
„Iš Amerikos stebėdamas 1987-1991 m. įvykius supratau, kad man įskiepyti idealai turi pasaulinę reikšmę, kad per taikius susibūrimus ir laisvą žodį žmonės gali pasiekti didelių dalykų“, – sakė G.Šmidchensas.