Sukrečiančius duomenis apie jaunimo skolas pranešė Valstybinis skolų registras (VSR). Bendra firmų bei privačių asmenų skola telekomunikacijų firmoms viršija 1,14 mlrd. zlotų (267,4 mln. eurų).
Bendra vidutinė skola siekia 2,3 tūkst. zlotų (539 eurus). Jaunų žmonių skolos yra didžiausios.
Daugiausia įsiskolinę kaime
Paaiškėjo dar viena tendencija – skolininkų sparčiausiai daugėja provincijoje. Net ketvirtadalis jų gyvena kaimuose bei mažesniuose nei penkių tūkstančių gyventojų miesteliuose.
Miestuose, didesniuose kaip trys šimtai tūkstančių žmonių, gyvena tik 17 proc. skolininkų.
Psichologas Leszekas Melibruda kaimo gyventojų skolą aiškina tuo, kad visuomenėje, kuri tampa vis labiau vartotojiška, naujo brangaus modelio telefono įsigijimas siejamas su socialiniu statusu.
Tokį telefoną įsigiję asmenys tampa labiau patenkinti savimi ir neva pajunta didesnę aplinkinių pagarbą.
Juolab kad išmanieji telefonai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi – jie reikalingi informacijai socialiniuose tinkluose pasidalyti, bilietams nusipirkti, mokesčiams sumokėti, filmams žiūrėti, muzikos klausytis, fotografuoti, gali atstoti banko kortelę.
Įsipareigojimai – per dideli
Jauni žmonės siekia įsigyti naujausius išmaniųjų telefonų modelius, kainuojančius net po 2 tūkstančius eurų.
Tokių pinigų dauguma aštuoniolikamečių neturi, tačiau į pagalbą jiems atskuba telekomunikacijos firmos. Jos siūlo telefonus įsigyti už nedidelę pradinę įmoką, bet pasirašant ilgalaikę sutartį.
Taip jauni žmonės neapgalvotai patenka į spąstus, nes vėliau nesugeba mokėti kasmėnesinio įsipareigojimo.
Vidutinė sąskaitą už telefono pokalbius ir internetą siekia nedaug – apie 50 zlotų (11,7 euro), tačiau į bėdą klampina kreditas už brangų telefoną.
Į skolą neretai įklampina ir tai, kad siekiama kasmet įsigyti vis modernesnį telefono modelį, – tai dar didina įsipareigojimų naštą.
Nuo priklausomybės ligų gydanti psichologė Katarzyna Kucewic teigia, kad „išmaniųjų telefonų karta“ pasižymi tuo, jog patinkančius madingus daiktus nori įsigyti labai skubiai – šią akimirką ir negalvoja apie pasekmes.
Tėvų karta naujus daiktus pirkdavo tam sutaupiusi pinigų, o dabartiniai dvidešimtmečiai patinkančių drabužių, elektronikos, telefonų nori įsigyti iš karto.
Anot psichologės, naujų daiktų pirkimas didelei jaunimo daliai pakelia savivertę ir tampa savotiška priemone stresui įveikti – tai gresia pavirsti liguista priklausomybe.
Kupros, raukšlės ir ragai
Didžiulį išmaniųjų telefonų pavojų jaunų žmonių sveikatai įžvelgia medikai. Pirmieji apie tai prabilo okulistai bei neurologai, paviešinę tyrimus, kad ilgalaikis įtemptas žiūrėjimas į mažą ekraną silpniną regėjimą ir sukelia mąstymo problemų.
Dabar vis garsiau pavojų skelbia ortopedai, nustatę, kad išmaniųjų telefonų vartotojams gresia stuburo iškrypimas bei veido estetikos išdarkymas.
O ortopedai yra pastebėję, kad dėl nuolatinio pasilenkimo žiūrėti į išmaniojo telefono ekraną formuojasi kupra, nes iškrypsta kaklo stuburo slankstelis.
Vakarų estetikos chirurgai tokius stuburo iškrypimus ėmė vadinti telefoniniu, vėžlio arba arklio kaklu. Varšuvos ortopedas profesorius Adrianas Rymarczykas teigia, kad toks kaklo iškrypimas iki tol buvo pastebimas daug metų prie darbo stalo pradirbusiems valdininkams.
Dabar susilenkę nuo nuolatinio žiūrėjimo į telefoną vaikšto ne tik studentai, bet ir moksleiviai.
A.Rymarczykas pataria telefoną laikyti pakėlus į akių aukštį, tai apsaugotų stuburą nuo iškrypimo.
Ortopedai teigia, kad dažnas mobiliojo telefono naudojimas sukelia nykščio bei riešo sąnarių deformaciją ir skausmus.
Estetikos chirurgai aiškina, kad nuolatinis galvos palenkimas ilgina apatinį žandikaulį ir gilina mimikos raukšles.
Didžiausią ažiotažą sukėlė prieš metus paskelbtas Australijos mokslininkų pranešimas, kad dėl nuolatinio pasilenkimo žiūrėti į telefoną jaunimui viršugalvyje formuojasi kaulinis gumbas, kuris buvo pramintas ragais.
Ši informacija sukėlė audringas diskusijas pasaulyje, bet nebuvo patvirtinta.
