„V.Sinkevičiui yra 28 metai. Tai rodo, kad Europa pasirengusi perduoti atsakomybę jaunajai kartai. Jis bus atsakingas už mūsų aplinką ir vandenynus“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė U.von der Leyen.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė apie V.Sinkevičių prabilo vos pristačiusi vykdomuosius pavaduotojus ir pavaduotojus, kurie kartu bus ir komisarai.
„Norėjosi portfelio, kuris suteiktų plačią iniciatyvos laisvę siūlyti vienus ar kitus sprendimus. Šis portfelis tokią laisvę suteiks, taip pat turės svarbią reikšmę įgyvendinant išrinktosios Komisijos pirmininkės prioritetus klimato kaitos srityje.
Dėl to galima sakyti, kad portfelio derybos buvo sėkmingos. Vis dėlto dar laukia labai sudėtingi klausymai Europos Parlamento komitetuose, kuriems ruošiuosi“, – Eltai teigė V.Sinkevičius.
Dėl naujos sudėties EK paskyrimo po klausymų dar balsuos Europos Parlamentas (EP).
Visi kandidatai dar atsakinės į europarlamentarų klausimus. Pirma naujosios EK darbo diena – lapkričio 1-oji.
Tai bus ketvirtasis eurokomisaro pareigas einantis Lietuvos pareigūnas – iki šiol eurokomisarais yra buvę Algirdas Šemeta, Dalia Grybauskaitė ir dabartinę kadenciją baigiantis Vytenis Povilas Andriukaitis.
Iš pradžių kalbėta, kad V.Sinkevičiui gali atitekti inovacijų eurokomisaro portfelis, tačiau jį gavo 40-metė rumunė Mariya Gabriel.
Manyta, kad už aplinką atsakingas bus eurokomisaras iš Prancūzijos, mat šalis Europoje laikoma kovos su klimato kaita vėliavneše. Tačiau 54-erių Sylvie Goulard bus atsakinga už pramonės politiką, skaitmeninę bendrąją rinką.
„Lietuvos remiamam kandidatui į eurokomisarus pasiūlyta viena prioritetinių naujosios EK veiklos sričių. Jaunam politikui parodytas didelis pasitikėjimas, kurio reikės nenuvilti“, – vakar sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Buvęs kaimyninės Latvijos premjeras 48-erių Valdis Dombrovskis gavo finansinių paslaugų portfelį ir bus vykdomasis EK pirmininkės pavaduotojas.
42-ejų estė buvusi energetikos ministrė Kadri Simson bus atsakinga už energetiką.
64-erių lenkas, ilgametis EP narys Januszas Wojciechowskis gavo žemės ūkio eurokomisaro postą.
Iš viso pirmininkė turės tris vykdomuosius pavaduotojus. Be latvio, juo taps 51-erių danė, buvusi šalies vicepremjerė Margrethe Vestager, kuri Komisijoje bus atsakinga už konkurenciją.
Kitas vykdomasis pavaduotojas – pagrindinis U.von der Leyen konkurentas, siekęs pirmininko posto, 58-erių olandas Fransas Timmermansas, kuris taip pat gavo Europos žaliojo kurso, klimato politikos portfelį. Jo interesų sritis nemenkai sutaps su V.Sinkevičiaus, tad gali būti, jog aplinkosaugos srityje politikos senbuvio F.Timmermanso vaidmuo gali užgožti lietuvio.
EK pirmininkė turės ir dar 5 kitus pavaduotojus: 62-ejų kroatę Dubravką Šuicą – jis bus atsakingas už demokratiją ir demografiją, 57-erių graiką Margaritį Schiną, buvusį Komisijos spaudos atstovą, kuris rūpinsis europinės gyvensenos apsauga, 55-erių čekę Verą Jourovą, kuri bus atsakinga už vertybes ir skaidrumą, 53-ejų slovaką Marošą Šefčovičių, kuris gavo institucijų ryšių ir perspektyvų portfelį.
72-ejų buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrelli tapo pirmininkės pavaduotoju ir ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai – jis pakeis Federicą Mogherini.
Naujojoje EK bus 14 vyrų ir 13 moterų. Ankstesnėje EK buvo 19 vyrų ir 9 moterys (vienu nariu daugiau, nes joje buvo ir Jungtinės Karalystės deleguotas eurokomisaras. – Red.)
Tarp jų du buvę ministrai pirmininkai: latvis J.Dombrovskis ir 64-erių buvęs Italijos premjeras Paolo Gentiloni.
Nors pristatydama naująją EK U.von der Leyen ne kartą užsiminė apie jaunystę, jos eurokomisarų amžiaus vidurkis didesnis nei Jeano Claude’o Junckerio Komisijoje: naujoje – 55,9, ankstesnėje – 53,4 metų. (LR)
Pozicija ne mažiau reikšminga nei pirmtakų
Lietuvos generolo Jono Žemaičio karo akademijos docentas
„Jeigu pažiūrėsime į ES darbotvarkę, joje labai daug dėmesio skiriama ekologijai, aplinkai, užterštumui. Be to, Prancūzija ir jos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pabrėžia Paryžiaus klimato susitarimo svarbą – užterštumo, CO2 išmetimo mažinimą. Tad V.Sinkevičiaus (nuotr.) postas, žvelgiant iš tokių pozicijų, yra gana svarbus.
Tai gana vertingas postas, bet juo reikia protingai pasinaudoti – per aplinkosaugą kurti ryšius su Prancūzija, Vokietija, Šiaurės šalimis, nes tai vienija visą Europą. Žinoma, bus šiek tiek oponavimo Lenkijai, nes ši šalis dėl CO2 išmetimo, anglių kasyklų turi kiek kitus interesus. Bet V.Sinkevičiaus pozicija nebus priimama kaip Lietuvos pozicija, jis bus priimamas kaip ES pareigūnas.
Palyginti su postu, kurį turėjo Vytenis Povilas Andriukaitis (jis buvo eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. – Red.), šis portfelis gali būti vertinamas kaip reikšmingesnis, tik juo reikia apgalvotai pasinaudoti.
Tai pamoka ir Lietuvai, kuri labai susitelkusi į kietąjį saugumą, užsienio politikos formavimą. Tai verčia pagalvoti apie kitas saugumo rūšis – vadinamąjį minkštąjį saugumą, kuriame puikiai veikia mažos valstybės.“
