Lenkijos mokslų akademijos atlikti tyrimai rodo, kad klimato kaita neigiamai veikia šalies miškus. Mokslininkai perspėjo, kad dalis medžių per penkis dešimtmečius gali išnykti.
Ekspertai įvardijo, kad didžiausia grėsmė yra kilusi pušims, eglėms, maumedžiams ir beržams.
„Baiminamės, kad šios rūšys dėl visuotinio atšilimo ir klimato kaitos dings iš mūsų geografinio regiono“, – kalbėjo Lenkijos mokslų akademijos Dendrologijos instituto profesorius Andrzejus Jagodzinskis.
Pasak jo, šie pokyčiai turės didelių pasekmių.
„Jei įsivaizduosime, kad šių keturių rūšių medžiai užima tris ketvirtadalius mūsų šalies miškų ir per 50 metų jų akivaizdžiai sumažės, suprasime, kad pokyčiai vyks visose ekosistemose, kurios su jais susijusios.
Tai reiškia, kad miškų ekosistema mūsų klimato juostoje keisis. Tai didelė grėsmė“, – įsitikinęs A.Jagodzinskis.
Pasak profesoriaus, būtina nedelsiant imtis veiksmų. Tačiau jau dabar nėra aišku, ar visų pasekmių pavyks išvengti arba bent jau jas sumažinti. Tiesa, dėl to kalta ne tik žmogaus veikla.
„Be abejo, veikia ir pati gamta. Vietoj pušų ar maumedžių natūraliai užauga lapuočiai. Dėl to pastebime, kad miškuose atsiranda vis daugiau šių medžių“, – kalbėjo profesorius.
Jis aiškino, kad dažniausia pokyčių miškuose priežastis – kylanti oro temperatūra.
„Ne visoms medžių rūšims naujos sąlygos yra optimalios. Todėl tos, kurios nesugebės prisitaikyti, pamažu nyks“, – kalbėjo A.Jagodzinskis.
Pasak ekspertų, gamtoje visos rūšys yra susijusios.
„Jeigu gamtos ir ūkio požiūriu Europoje svarbi rūšis ims nykti, pavymui vyks pokyčiai ir kitose miškų ekosistemose, kurios susijusios su viena ar kita medžių rūšimi.
Tai reiškia, kad jei prarandame vieną medžio rūšį, galime prarasti ir kitą augalų rūšį, kurios tarpusavyje sąveikauja“, – paaiškino profesorius.
Pirmiausia reikia spręsti problemos priežastį – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą, o tai susiję ir su miškų sodinimu.
Lenkijos mokslininkai apskaičiavo, kad būtų galima medžiais užsodinti maždaug 2 mln. hektarų žemės ploto.
Įtaką daro tiek žmogaus veikla, tiek gamta
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Ekologijos skyriaus vedėjas Vidas Stakėnas tvirtino, kad pavojaus varpais dėl miškų šalyje tikrai nereikėtų skambinti. Tiesa, jis pripažįsta, kad pokyčiai gamtoje vyksta.
„Kiekviena rūšis turi savo terpę, kurioje ji geriausiai auga. Jei klimato sąlygos iš optimalių virsta nelabai optimaliomis, tai rūšiai egzistuoti tampa nelabai patogu. Tuomet ją nukonkuruoja kitos rūšys“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Stakėnas.
Pasak mokslininko, didesnė bėda Lietuvoje gali būti dėl eglių, tam tikras pavojus gresia ir pušims, bet grėsmės kitoms rūšims nėra. Gali būti, kad daugiau miškų ploto užims bukai. Tokiems pokyčiams miškuose įtaką daro tiek gamta, tiek žmogus.
„Lietuvoje didžioji dalis miškų atkuriami dirbtinai – to nereikėtų pamiršti. Miškininkai sodina tam tikras rūšis ir jos toliau auga. Juk Lietuvos miškuose auga įvairūs riešutmedžiai, kurių čia net neturėtų būti. Be abejo, miškų ekosistema gali pasikeisti. Tačiau jei vietoj eglės augs bukas, miškai išliks. Aišku, miško ekosistema tokia pati nebebus“, – aiškino mokslininkas.
Pasak V.Stakėno, vertėtų prisiminti, kad Lietuvos miškų ekosistema bėgant laikui keitėsi: „Po ledynmečių čia buvo tundros, dabar matome kitokį vaizdą. Vyksta nuolatinė kaita. Jei šylant klimatui pastebimai nesumažės kritulių, grėsmė miškų augimui neturėtų kilti.“
