J.Boltonas visuomet atrodė keistas pasirinkimas, kai patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pozicijoje pakeitė Herbertą McMasterį.
Juokauta, kad 70 metų J.Boltonas visoje Amerikoje buvo žinomas dėl savo ūsų, kurių D.Trumpas nekentė. Tačiau ryškiausias jo bruožas – vanagiška užsienio politikos pozicija: J.Boltonas buvo už ryškų karinį JAV vaidmenį pasaulyje, kurį prezidentas 2016-ųjų rinkimų kampanijos metu dažnai kritikavo.
Po 18 mėnesių D.Trumpui tai įgriso, ir prezidentui daugeliu užsienio politikos klausimų prieštaravęs J.Boltonas sulaukė H.McMasterio likimo. Pats D.Trumpas neslėpė, kad tarp jo ir J.Boltono dažnai įsižiebdavo kivirčų.
Eidamas pareigas J.Boltonas turėjo pagrindinę užduotį – remti D.Trumpo vykdomą politiką. Bet jis nepasekė tokią pat kietą JAV politiką propaguojančio valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pėdomis ir į Baltuosius rūmus atsinešė savo pažiūras, pagal kurias mėgino stumdyti D.Trumpą.
„J.Boltonas padarė didžiulę klaidą. Jis prieidavo prie prezidento ir speisdavo jį į kampą dėl įvairiausių klausimų“, – „Financial Times“ tvirtino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Patarėjas laikėsi savo pozicijos ir nebuvo linkęs ginti prezidento klausimais, kuriais jie nesutarė.
Skeptiškas Irano klausimu
J.Boltonas buvo darboholikas, kasryt keldavosi 3 val. 30 min. ir puikiai suprato, kaip veikia biurokratinis Vašingtono aparatas.
Jis dirbo Ronaldo Reagano administracijoje ir jau tada agresyviai gindavo savo pozicijas. Paskirtas eiti patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas J.Boltonas pasirūpino, kad iš karto būtų atleistas patarėjas vidaus saugumo klausimais Tomas Bossertas.
George’o W.Busho prezidentavimo metais J.Boltonas buvo aktyviai įsitraukęs į derybas dėl masinio naikinimo ginklų kontrolės ir tuomet pasėjo skepticizmą Irano klausimu.
2015-aisiais jis tvirtino, kad JAV turėtų subombarduoti Iraną, nes ši šalis niekada nesutiks derėtis dėl savo branduolinės programos stabdymo. Bet dar tais pačiais metais Baracko Obamos ir dar kelių valstybių delegacijos pasiekė neįmanomu laikytą susitarimą.
Nebuvo nieko keista J.Boltonui tapus patarėju išgirsti, kad JAV traukiasi iš šios sutarties. Patarėjui stovint šalimais D.Trumpas tvirtino, kad „tai buvo siaubingas vienpusiškas susitarimas, kuris niekada neturėjo įvykti“.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais D.Trumpas pradėjo simpatizuoti Iranui.
Birželį iraniečiai Persijos įlankoje numušė JAV droną ir prezidentas jau buvo patvirtinęs smūgį prieš Irano karines sistemas, bet paskutinę minutę ataką atšaukė. Tada jis pareiškė, kad su Iranu kalbėsis „be išankstinių nusistatymų“. Tai yra viskas, su kuo kovojo Irano režimo pasikeitimo siekiantis J.Boltonas.
Agitavo prieš Pchenjaną
Panašūs nuomonių skirtumai buvo ir kalbant apie Šiaurės Korėją. Atrodė, kad J.Boltonas yra pasirengęs sabotuoti bet kokį santykių užmezgimą.
Prieš pradėdamas dirbti Baltuosiuose rūmuose J.Boltonas „Wall Street Journal“ parašė straipsnį, kuriame išdėstė argumentus už prevencinį karą su Šiaurės Korėja. Pradėjęs eiti patarėjo pareigas jis sakė, kad Šiaurės Korėjai tiktų Libijos modelis.
Jis turėjo omenyje buvusį šalies diktatorių Muammarą Gaddafi, kuris sutiko atsisakyti masinio naikinimo ginklų programos mainais į sankcijų panaikinimą.Po kelerių metų JAV remiami sukilėliai nuvertė Libijos režimą, sumedžiojo diktatorių ir jį nužudė.
Kim Jong-unui Libijos modelis reiškė režimo pasikeitimą, o Šiaurės Korėjos lyderis neturėjo planų mirti nuo sukilėlių rankos, tad šio režimo nusiginklavimo derybos galiausiai vėl buvo įšaldytos.
Šių metų pradžioje J.Boltonas ragino JAV prisidėti prie perversmo Venesueloje vykdymo ir opozicijos palaikymo, tačiau konfliktas taip pat buvo įšaldytas, o D.Trumpas savo patarėją apkaltino dėl nepavykusio perversmo.
Asmeninių susitikimų šou
Akivaizdu, kad JAV prezidento antipatija globalizmui ir daugiašališkumui išliks. J.Boltono įpėdinį D.Trumpas paskelbs kitą savaitę. Manoma, kad ateityje bus kur kas daugiau koordinavimo tarp Vašingtone veikiančių saugumo tarnybų ir D.Trumpas bus labiau informuotas apie vykstančius protestus.
Tačiau tikėtina, kad prezidentas ateityje ir toliau eis ne kietos užsienio politikos kursu, o vykdys asmeninių diplomatinių susitikimų programą.
D.Trumpas jau yra minėjęs, kad norėtų susitikti su Irano prezidentu Hassanu Rouhani ir asmeniškai derėtis dėl naujos sutarties sąlygų.
Rusija taip pat greičiausiai nebebus matoma pro šaltojo karo akinius, o D.Trumpas turės daugiau galimybių susitikti su Vladimiru Putinu.
JAV užsienio politika po pustrečių D.Trumpo metų valdžioje dar neturi jokio pastovaus kurso, tad visi dirbantys prezidento administracijoje turi su tuo susitaikyti arba skris lauk.
Parengta pagal „The Guardian“, CNN inf.
