Hohenzollernų šeima Vokietijoje atsidūrė dėmesio centre. Šią šeimą su šalimi sieja šimtai metų, o vienas jos narių – Vilhelmas II – buvo paskutinysis Vokietijos imperatorius.
Karališkajai Hohenzollernų šeimai priklausė daugybė dvarų ir kito turto, kurį Antrojo pasaulinio karo metu konfiskavo sovietai. Dabar imperatoriaus palikuonys nori šį turtą susigrąžinti. Didžiausias jų siekis – Cecilienhofo rūmai netoli Berlyno.
Šie rūmai, kuriuose yra 176 kambariai, šeši kiemai, buvo paskutiniai, kuriuos pastatė Hohenzollernų šeima. Rūmai turi ir didžiulę istorinę svarbą, mat juose 1945 m. vyko Potsdamo konferencija.
Karališkosios šeimos palikuoniai, kaip paaiškėjo, dėl turto grąžinimo su įvairiais kultūros fondais derybas veda jau nuo 2013 m. Kai kurie susitikimai vyko net kanclerės Angelos Merkel kabinetuose.
Šios derybos buvo slaptos, tačiau liepos mėnesį apie jas pirmiausia pranešė Vokietijos žurnalistai, o vėliau tai patvirtino šalies Kultūros ministerija.
Hohenzollernų šeima pirmą kartą savo turto neteko 1918 m., kai imperatorius Vilhelmas II buvo nuverstas ir išsiųstas į tremtį po pralaimėjimo Pirmame pasauliniame kare. Tačiau 1926 m. šeimai buvo sumokėta kompensacija ir turėtas turtas grąžintas.
Prasidėjus sovietų okupacijai po Antrojo pasaulinio karo, Hohenzollernų šeimos turtas vėl buvo nusavintas.
Vilhelmo II palikuonis Georgas Friedrichas Ferdinandas tikino, kad nuo Sovietų Sąjungos žlugimo jo šeima bandė susigrąžinti jiems priklausantį turtą pagal po Pirmojo pasaulinio karo pasirašytą susitarimą.
Tarp norimo susigrąžinti turto yra tiek Cecilienhofo dvaras, tiek kitas nekilnojamas turtas bei tūkstančiai paveikslų, skulptūrų, knygų, monetų.
Daugelis šio turto šiuo metu priklauso Prūsijos rūmų ir sodų fondui „Berlin-Brandenburg“, Prūsijos kultūros paveldo fondui ir Vokietijos istorijos muziejui.
Tačiau Hohenzollernų šeimos siekis patinka ne visiems, kritikams atrodo, kad jie bando pasisavinti turtą, kuris dabar priklauso muziejų kolekcijoms.
Brandenburgo žemės finansų ministras Christianas Goerke pareiškė, kad Hohenzollernų šeimos reikalavimai yra nepriimtini.
Klausimų kelia ir tai, ar Antrojo pasaulinio karo metu Hohenzollernų šeima nebendradarbiavo su naciais. Mat tokiu atveju grąžinti jiems priklausiusį turtą valstybė neprivalo.
Edinburgo universiteto istorikas Stephanas Malinowskis tikino, kad istorikai iki šiol nesutaria, ar Vilhelmo II sūnus neturėjo ryšių su naciais.
„Daugelis jų mano, kad tarp Vilhelmo II sūnaus ir nacių buvo stiprus ryšys, nors jis ir nebuvo partijos narys“, – tikino istorikas.
1932 m. Vilhelmo II sūnus ragino žmones balsuoti rinkimuose už Adolfą Hitlerį.
