Baltųjų rūmų vadovas praėjusią savaitę paprašė palikti postą „vanagą“ Johną Boltoną, ir savo sprendimu išryškino didelius skirtumus judviejų požiūriuose į užsienio politikos klausimus, įskaitant derybas su Pchenjanu dėl denuklearizacijos.
D.Trumpas ketvirtadienį pareiškė norįs išbandyti „naują požiūrį“ vedant šias derybas, kurios įstrigo vasarį žlugus jo antrajam susitikimui su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Anot Kim Myong Gilo, Pchenjano aukščiausio rango delegato darbo lygio deryboms su Vašingtonu, šis pareiškimas liudija apie „prezidentui Trumpui būdingą politinį įžvalgumą“ ir pavadino jį „išmintingu politiniu sprendimu“, nurodoma valstybinės naujienų agentūros KCNA išplatintame pareiškime.
„Šiuo metu nesu visiškai tikras, ką jis turėjo omeny, užsimindamas apie „naują požiūrį“, – pridūrė diplomatas.
„Rodos, jis norėjo pasakyti, kad geriausias variantas būtų sprendimas, ieškomas žingsnis po žingsnio, pradedant nuo įmanomų dalykų ir didinant pasitikėjimą vieni kitais“, – pridūrė Kim Myong Gilas.
D.Trumpas kritikavo J.Boltono siūlymą denuklearizuoti Šiaurės Korėją pagal „Libijos modelį“, turint omeny branduolinio arsenalo likvidavimo sutartį, kurį pasirašė šios Afrikos valstybės buvęs diktatorius Muamaras Kadhafi, nužudytas per sukilimą 2011 metais.
Toks komentaras įsiutino Pchenjaną, o D.Trumpas pareiškė, kad jis „labai brangiai mums atsiėjo“.
Kim Myong Gilas pavadino J.Boltoną „pagiežingu ramybės drumstėju, kuris viskam priešinosi dėl savo anachronistinės mąstysenos“.
Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos sutiko atgaivinti darbo lygio dialogą per birželį įvykusį improvizuotą D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotoje zonoje. Pchenjanas pasiūlė pradėti tokias derybas rugsėjo pabaigoje, o Vašingtonas šį žingsnį pavadino „daug žadančiu“.
Nė viena iš šalių kol kas nepaskelbė, kur ir kada galėtų būti vedamos būsimos derybos.
