Ragina pakeisti mitybos įpročius: subsidijos ūkininkams naikina pasaulį

Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. dolerių, tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.

 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 Per minutę pasaulyje ūkininkams visame pasaulyje yra skiriama po 1 mln. JAV dolerių (0,9 mln. eurų), tačiau beveik visi šie pinigai yra naudojami netausojant aplinkos ir skatinant klimato atšilimą bei gyvūnų rūšių naikinimą.<br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 23, 2019, 1:00 PM

Viso per metus subsidijos sudaro 700 mlrd. JAV dolerių (634 mlrd. eurų), tačiau tik 1 proc. šių pinigų atitenka tiems, kurie kuria švaresnę aplinką. Likusi paramos dalis skatina gyvulininkystę, miškų naikinimą ir pernelyg didelį trąšų vartojimą, kuris sukelia aplinkos taršą, rašo „The Guardian“.

Skelbiama, kad žmogaus gyvybei tai kelia didelę grėsmę, tačiau viską galima pakeisti pradedant skatinti kitokį ūkininkavimo būdą.

Naujausiame tyrime šia tema atmetamas teiginys, kad subsidijos yra skirtos sukurti pigų maistą. Žalos dydis yra didesnis nei pagaminamo maisto vertė.

„Tik labai maža paramos dalis skatina teigiamus pokyčius aplinkoje. Mes turime pakeisti kitų subsidijų kryptį“, – teigė tyrimo autorius Jeremy Oppenheimas.

Niūrią ateitį pasauliui piešia ir dauguma kitų tyrimų autorių, kurie tvirtina, kad pasaulinė maisto tiekimo sistema yra netikusi. Pasaulyje kyla klimato katastrofa, o maisto paskirstymas yra visiškai netikęs – vieni žmonės yra nutukę, o kitiems trūksta maisto produktų. Tokią išvadą 2018-ųjų lapkritį padarė 130 šalių nacionalinės mokslo akademijos.

Kitame tyrime buvo teigiama, kad reikia atsisakyti mėsos ir pieno produktų, kad sumažintume kuriamą neigiamą poveikį planetai. Gyvuliai užima 83 proc. ūkininkų naudojamos žemės, tačiau pagamina tik 18 proc. visų kalorijų.

Tačiau vyriausybės nesiima jokių veiksmų, kurie skatintų sveikesnio ir maistingesnio maisto gamybą. Naujausiame tyrime teigiama, kad per metus Žemei ir žmogaus sveikatai padaromą žalą galima įvertinti 12 trln. JAV dolerių (10,9 trln. eurų).

Kaip teigiamas pavyzdys yra išskiriama Kosta Rika, kurioje subsidijos ūkininkams yra skiriamos jeigu jie atsodina miškus ir atsisako gyvulių auginimo.

J.Oppenheimas tvirtina, kad maisto ir žemės naudojimo sistemos pakeitimas leistų užtikrinti saugesnį maisto tiekimą ateityje.

„Pasilikus prie šio modelio galime būti tikri, kad per ateinančius 20 metų turėsime keletą su maisto kainomis susijusių šuolių. Mums reikia didelio visos sistemos perkrovimo, kitaip padariniai gali būti tragiški“, – kalbėjo J.Oppenheimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.