Tačiau vargu ar konferencijos metu pavyks pasiekti konkrečių sprendimų, o milijonai prieš kelias dienas į gatves išėjusių žmonių liks nusivylę.
Šis renginys yra bene svarbiausias nuo 2015 metais vykusio Paryžiaus klimato kaitos konferencijos. Dabar tapo aišku, kad tuomet nustatytų tikslų laikytis nėra pakankama.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pakvietė pasaulio lyderius nebesakyti „gražių kalbų“, o sukurti konkretų ir realistišką planą. Pasaulio lyderiams, tarp kurių bus Nerendra Modi, Emmanuelis Macronas, Angela Markel ir Borisas Johnsonas jis iškėlė aukštą kartelę, rašo „Science Alert“.
A.Guterresas išskyrė kelias problemines sritis: anglies emisijoms neutralios ekonomikos sukūrimas, būdų kovoti su iškastinio kuro subsidijomis paieškos, anglies dvideginio apmokestinimas ir daugiau jokių naujų anglimi varomų jėgainių po 2020 metų.
Prieš šį renginį mokslininkai paskelbė naują grėsmingą ataskaitą, kurioje įspėjo, kad pasaulis šyla greičiau nei tikėtasi ir savo tikslus reikia patrigubinti norint išvengti katastrofos. Paskutiniai 5 metai žada būti šilčiausi istorijoje.
Tačiau nepaisant milžiniško susidomėjimo, vilčių į JT susitikimą dėti daug nereikėtų.
„Nemanau, kad įvyks didelis proveržis“, – tvirtino Londono ekonomikos mokykloje dėstantis Nicholas Sternas.
Tai pagrinde yra dėl JAV, kurios lyderis ignoruoja šią konferenciją. Jis jau seniau paskelbė, kad JAV nebesilaikys jo pirmtako pasirašytų įsipareigojimų Paryžiuje.
ES taip pat yra atsakinga, nes šią vasarą nepriėmė tikslo iki 2050-ųjų sukurti klimatui neutralią ekonomiką su nuliu emisijų.
Tiesa, 66 šalys pasirašys bendrą nutarimą, kuris atspindės besikeičiančią poziciją, tačiau be didelių žaidėjų realus pokytis nebus toks žymus, kokio reikia.
A.Guterreso biuras tar prieš prasidedant renginiui paskelbė, kad 66 valstybės ketina iki 2050 metų įsipareigoti iki nulio sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Anglies dvideginio emisijos turi būti sumažintos 50 proc., jeigu norime pasiekti tik 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimą lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Jeigu dabar nebus imtasi pokyčių, atšilimas gali viršyti net ir 3 laipsnius.
Tačiau supratimas apie problemas ateina vėliau, belieka tikėtis, kad išgelbėti planetą dar nebus vėlu.
Reaguojant į pasaulinį atšilimą dabar visame pasaulyje vyksta savaitė už klimatą. Rugsėjo 20-27 dienomis organizacijos „Fridays for Future“ atstovai organizuoja protestus ir bando atkreipti visuomenės dėmesį į problemos rimtumą.
Praėjusį penktadienį į Vilniuje vykusį protestą susirinko per 600 žmonių. Rugsėjo 27-ąją Vilniuje nuo Seimo iki Vinco Kudirkos aikštės vyks „Eitynės už Ateitį“, kurių metu tikimasi sulaukti panašaus dalyvių skaičiaus. Šio renginio metu žmonės taip pat reikalaus valdžios institucijų imtis gamtai draugiškų sprendimų.
