Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė, jog ministro pirmininko Boriso Johnsono sprendimas prieš „Brexit“ sustabdyti parlamento darbą buvo neteisėtas ir yra „niekinis ir negaliojantis“.
„Teismas privalo padaryti išvadą,... kad sprendimas patarti Jos Didenybei paskelbti parlamento darbo pertrauką buvo neteisėtas“, – nutartyje nurodė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale.
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad parlamentarai gali vėl „kuo greičiau“ susirinkti.
„Parlamentui ir, ypač, Bendruomenių Rūmų pirmininkui bei Lordų Rūmų pirmininkui spręsti, ką daryti toliau. Jei nėra kokios nors parlamento taisyklės, kurios mes nežinome, jie gali iš karto imtis žingsnių, kad abeji Rūmai galėtų susirinkti“, – sakoma nutartyje.
B.Jonhsonas antradienį pareiškė, kad nesutinka su Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria jo sprendimas sustabdyti parlamento darbą pripažintas neteisėtu, bet pažadėjo ją gerbti.
„Turiu pasakyti, kad labai nesutinku su tuo, ką nusprendė teisėjai. Nemanau, kad tai teisinga, bet eisime toliau, ir, žinoma, parlamentas sugrįš“, – žurnalistams sakė Niujorke šiuo metu viešintis JK premje
Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow pareiškė, kad parlamentas privalo „nedelsdamas susirinkti“, Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad ministro pirmininko B.Johnsono sprendimas anksčiau šį mėnesį sustabdyti jo darbą buvo neteisėtas.
J. Bercow, kuris griežtai kritikavo B. Johnsono sprendimą, sakė, kad dabar skubiai tarsis su partijų lyderiais.
Parlamentas ruošiasi pratęsti darbą trečiadienį.
Jungtinės Karalystės didžiausios opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas antradienį partijos suvažiavime pareiškė, kad šalies premjeras Borisas Johnsonas turėtų atsistatydinti ir „tapti trumpiausiai dirbusiu ministru pirmininku“.
Anot J. Corbyno, neteisėtas premjero žingsnis sustabdyti parlamento darbą rodo jo „panieką“ demokratijai ir teisinei valstybei.
„Kviečiu Borisą Johnsoną, istoriniais žodžiais tariant, apsvarstyti savo padėtį“, – sakė leiboristų lyderis, pavartodamas tradicinę pasiūlymo pasitraukti iš užimamų pareigų formuluotę.
Jungtinės Karalystės premjeras B.Johnsonas iš posto atsistatydinti neketina, antradienį pareiškė jo biuras.
B.Johnsonas vėl paragino opozicinę Leiboristų partiją paremti jo idėją šaukti naujus rinkimus.
„Akivaizdus dalykas, kurį reikia padaryti, yra sušaukti rinkimus. Jeremy Corbynas tauškia niekus“, – žurnalistams Niujorke sakė B. Joh
Iš anskto buvo sakoma, kad ši svarbi byla gali smarkiai paveikti „Brexit“ ir šalies konstitucinius pamatus.
Prognozuota, kad jeigu verdiktas bus nepalankus B. Johnsonui, parlamentas gali vėl skubiai susirinkti. Neišvengiamai kiltų rimtų klausimų dėl premjero tolesnio darbo, nes toks nutarimas reikštų, kad jis neteisėtai patarė karalienei Elizabeth II sustabdyti parlamento darbą.
Neabejota, kad tai būtų dar vienas triuškinantis smūgis B. Johnsono planams spalio 31-ąją išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos, o jo mažumos vyriausybė susidurtų su milžinišku spaudimu.
Kiltų klausimų, ar B. Johnsonas galėtų išsilaikyti premjero poste iki visuotinių rinkimų. Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rinkimuose jis galėtų tikėtis užsitikrinti tvirtą daugumą.
B. Johnsono problemos su parlamentu ir teismo procesai padidino jo populiarumą, premjerui pelnius dar didesnį už išstojimą iš ES balsavusių britų prielankumą. Tačiau jo populiarumas gali greitai sumenkti, jei jis bus pripažintas kaltu dėl to, kad įtraukė monarchę į politinį mūšį.
„Melo tėvas“
Liepos 24 dieną premjero pareigas pradėjęs eiti B. Johnsonas tvirtina, kad parlamento darbo sustabdymas yra įprastas ir šįkart – gerokai pavėluotas žingsnis, turintis sudaryti sąlygas vyriausybei paruošti naują įstatymų leidybos darbotvarkę.
Pirmadienį televizijai „Sky News“ premjeras sakė, kad parlamentas dar turės „pakankamai progų aptarti „Brexit“.
Premjero oponentai sako, kad jis sustabdė parlamento darbą siekdamas pažaboti pasipriešinimą jo planams išvesti šalį iš ES – nepriklausomai nuo to, ar pavyks pasiekti susitarimą su Briuseliu dėl tolesnių ryšių su Bendrija.
Vyriausybei nepalankus sprendimas taip pat supurtytų šalies konstitucinius pamatus, nes žymėtų teisminės valdžios įžengimą į politinę areną.
Praėjusią savaitę per tris dienas trukusį teisminį svarstymą, kai buvo nagrinėjami du skundai dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų, susijusių su parlamento darbo sustabdymu, B. Johnsonas buvo pavadintas „Melo tėvu“ ir apkaltintas parlamentinės demokratijos griovimu.
Škotijos aukščiausios instancijos civilinių bylų teismas parlamento darbo suspendavimą pripažino neteisėtu. Tuo tarpu Anglijos Aukštasis teismas nusprendė, kad šį klausimą turi spręsti ne teismai.
Dėl šios priežasties prieš spręsdamas dėl premjero žingsnio teisėtumo, Aukščiausiasis Teismas pirmiausia turi nutarti, ar jis apskritai turi teisę priimti nutartį tokio pobūdžio byloje.
Davidas Pannickas, atstovaujantis Aukštojo teismo sprendimą apskundusiems aktyvistams, tvirtino, kad teisėjai turi teisę spręsti dėl ministro pirmininko įgaliojimų patarti valstybės vadovei sustabdyti parlamento darbą.
„Dėl penkių savaičių pertraukos darbe parlamentas be jokios svarios priežasties itin ilgą laikotarpį negali vykdyti vykdomosios valdžios kontrolės funkcijų“, – sakė jis.
Tuo tarpu vyriausybės aukščiausio rango teisės patarėjas Škotijoje Richardas Keenas tvirtino, kad teismai neturėtų žengti į „neaiškiai pažymėtą minų lauką“.
„Tai draudžiama teritorija. Tai vykdomosios valdžios ir parlamento reikalas“, – sakė jis.
„Amžiaus byla“
Kiekvienas iš 11-os teisėjų turi teisę pareikšti savo nuomonę. Jie faktiškai turi penkis pasirinkimus.
Jie gali nuspręsti, kad tai nėra teismų reikalas arba nutarti, kad turi teisę priimti sprendimą ir B. Johnsonas savo veiksmais nepažeidė įstatymų.
Teisėjai taip pat gali nutarti, kad premjeras pasielgė neteisėtai, tačiau pati parlamento darbo pertraukos trukmė nėra nepagrįsta. Tai reikštų, kad B. Johnsonas galėtų vėl nuspręst sustabdyti parlamento darbo, tačiau turėtų padaryti tai teisėtu būdu.
Jeigu teisėjai nuspręstų, kad vyriausybės vadovas pasielgė neteisėtai ir sustabdė parlamento darbą nepagrįstai ilgam laikotarpiui, jis privalėtų vėl sušaukti parlamentą.
Teismas taip pat gali nutarti, kad jei parlamento darbo sustabdymas buvo neteisėtas, jo faktiškai nebuvo, ir parlamento sesija vyksta toliau.
„Tai bus nutartis dėl bendrojo principo, o bendrasis principas reiškia, kad vyriausybė yra atskaitinga parlamentui“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono universiteto koledžo Teisės fakulteto profesorius Robertas Hazellis.
Tačiau už nutartį dėl parlamento darbo sustabdymo svarbesnis bus teismo sprendimas, ar jis turi teisę nagrinėti tokio pobūdžio politinius ginčus.
Jeigu teisėjai nuspręstų, kad tai priklauso jų kompetencijai, tai būtų „didelis žingsnis“ tolyn nuo „politinės konstitucijos“ link „griežčiau reglamentuotos teisės konstitucijos“, sakė R. Hazellis.
„Tai bus svarbiausia dešimtmečio ar net šimtmečio konstitucinė byla“, – pridūrė jis.
