Rytoj vyksiantys pirmalaikiai rinkimai į Austrijos parlamentą gali grąžinti į premjero postą prieš kelis mėnesius iš jo pasitraukusį 33-ejų S.Kurzą.
Kaip rodo apklausos, jo vadovaujama Liaudies partija (OeVP) turėtų laimėti rinkimus.
Tiesa, šiuo metu palaikymą jai demonstruoja maždaug 33 proc. rinkėjų. Tai reiškia, kad S.Kurzui vis tiek teks ieškoti sąjungininkų siekiant sudaryti koaliciją ir taip užsitikrinti daugumos palaikymą parlamente.
Nors S.Kurzas tapo pirmuoju Austrijos ministru pirmininku, savo posto netekusiu po balsavimo dėl nepasitikėjimo, trečdalis iš 6,4 mln. šalies rinkėjų ir toliau linkę matyti jį savo ministru pirmininku.
Šių metų birželį posto jis neteko po gegužę įvykusio vadinamojo Ibisos skandalo. Tuomet jo sąjungininkų – Liaudies partijos (FPOe) – pirmininkas ir Austrijos vicekancleris Heinzas Christianas Strache buvo slapta nufilmuotas siūlantis pelningų vyriausybės užsakymų vienai numanomai rusų investuotojai mainais į pagalbą rinkimų kampanijai.
Su postu atsisveikinti teko iš pradžių pačiam H.Ch.Strache, o po to ir S.Kurzui. Galiausiai žlugo visa koalicinė vyriausybė ir prireikė pirmalaikių rinkimų.
Vis dėlto egzistuoja didelė tikimybė, kad būtent OeVP ir FPOe sudarys koaliciją ir po rytoj vyksiančių rinkimų.
Naujasis FPOe lyderis aviacijos inžinierius Norbertas Hoferis yra atvirai pasakęs, kad nori vėl dirbti su S.Kurzu.
Tokios galimybės neatmeta ir buvęs Austrijos premjeras. Tiesa, tai gali neįvykti, jeigu FPOe sieks, kad partijos pirmininko pavaduotojas Herbertas Kicklis gautų ministro postą.
S.Kurzas yra aiškiai pasakęs, kad su juo dirbti nepageidauja. Mat jis, anksčiau dirbdamas vidaus reikalų ministru, sulaukdavo nemažai kritikos.
Dar vienas argumentas, kodėl S.Kurzas vis dėlto gali nesiryžti sudaryti koalicijos su FPOe, – baimė pakenkti savo įvaizdžiui.
Nors pastaroji politinė jėga demonstruoja atsinaujinimą, buvusio jos pirmininko H.Ch.Strache skandalas išlieka nedemokratinio elgesio simboliu ir dėme visai partijai.
Vis dėlto Zalcburgo universiteto politikos ekspertas Reinhardas Heinischas tikino, kad S.Kurzas suvokia, jog opozicijoje likusi FPOe gali jam kelti grėsmę, todėl verčiau rinktųsi dirbti išvien su jais.
Politikos ekspertai neatmeta ir kitų galimų koalicijos dėlionių, tarp kurių ir „didžioji koalicija“ su centro kairės socialdemokratais. Pastarieji šiuo metu pagal apklausas yra antroje vietoje su kiek daugiau nei 20 proc. rinkėjų palaikymu.
Manoma, kad tokia koalicija būtų stabilesnė nei bendras FPOe ir OeVP darbas. Be to, tokia politinė sąjunga turi gilias istorines šaknis.
Partijos koaliciją sudarydavo nuo 1945-ųjų ir yra drauge valdžiusios iš viso 44 metus.
Šią tradiciją, 2017 metais laimėjęs rinkimus, sulaužė būtent S.Kurzas.
Buvęs premjeras turi ir trečią kelią – sudaryti koaliciją su mažomis partijomis.
Prie jos galėtų prisijungti Žaliųjų partija ir liberali NEOS. Juolab kad pastarosios lyderis yra buvęs S.Kurzo partijos narys.
Be to, kaip rodo apklausos, tokią koaliciją remia beveik trečdalis Austrijos rinkėjų.
Tiesa, pats S.Kurzas, nors ir neslepia noro laimėti rinkimus, yra sakęs, kad jei neužsitikrins pakankamo rinkėjų palaikymo, valdančioji koalicija gali būti suformuota ir be jo partijos.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
