„Laikas dabar yra pagrindinis dalykas“, – akademiniame žurnale „Nature“ teigė mokslininkai. Jie tvirtina, kad žmogaus DNR redagavimo pavojai nėra pakankamai gerai suprantami, kad rusų mokslininkas Denisas Rebrikovas galėtų šioje srityje vykdyti tyrimus.
Praėjus kelioms savaitėms po publikacijos žurnale „Nature“ pasirodymo keli žymiausi Rusijos genetikai susitiko su sveikatos apsaugos institucijų darbuotojais, tarp kurių buvo ir vyriausia prezidento Vladimiro Putino dukra.
Jie norėjo išreikšti savo prieštaravimus dėl 43-ejų D.Rebrikovo veiklos.
Mokslo pažangos nestabdo
Genetikai viską išdėstė endokrinologei Marijai Voroncovai, kurios požiūris į bioetiką Rusijoje tampa vis įtakingesnis.
M.Voroncova tris valandas klausėsi argumentų už ir prieš genų redagavimo žirklių CRISPR naudojimą.
Jomis naudodamasis D.Rebrikovas dabar dirba su kurčiųjų pora, kurie nenori susilaukti vaikų, turinčių tokią pat negalią.
Susitikimo metu M.Voroncova nedavė konkretaus atsakymo. Ji pareiškė, kad mokslo pažangos nesustabdysi, bet žmogaus DNR redagavimas turi būti kruopščiai prižiūrimas.
D.Rebrikovas ruošiasi pateikti prašymą Rusijos sveikatos apsaugos ministerijai, kad jam būtų leista vykdyti genų redagavimo procedūrą.
Bet šio mokslininko oponentai įsitikinę: jeigu valdžia leis jam tai padaryti, tai gali paskatinti ir daugiau mokslininkų imtis rizikingos veiklos su žmogaus spermatozoidais, kiaušinėliais ir embrionais anksčiau, nei bus sukurtos šios srities reguliavimo taisyklės.
Žino apie technologiją
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad genų inžinerija nėra prezidento reikalas, o sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skorcova teigė, kad Etikos komitetas D.Rebrikovo prašymą išnagrinės itin kruopščiai.
D.Rebrikovas tikina, kad genų redagavimo procedūra yra saugi, o jam atsibodo laukti, kol valdžia nutars teisinį CRISPR technologijos reguliavimą.
„Visi tik trypčioja vietoje. Aš noriu, kad būtų nustatytos taisyklės, tačiau niekas to nedaro“, – kalbėjo D.Rebrikovas.
CRISPR technologija yra plačiai naudojama keičiant grūdinių kultūrų sandarą, modifikuojant maliariją nešančių uodų genus, net gydant vėžį, tačiau eksperimentai su žmogaus vaisiumi iki šiol visame pasaulyje sulaukė didelio dėmesio ir neigiamo vertinimo.
Tačiau nepaisant to, ką sako D.Peskovas, V.Putinas tikrai išdėstys nuomonę šiuo klausimu ir priims galutinį sprendimą.
Pastaraisiais metais 66-erių Rusijos lyderis ne kartą pareiškė manantis, kad genų inžinerija netolimoje ateityje gali tapti svarbesnė už dirbtinio intelekto kūrimą.
2017-aisiais jis spėjo, kad žmonės labai greitai pradės keisti dar negimusių vaikų DNR, tačiau tai bus panaudota kariniais tikslais ir „bus blogiau už branduolinę bombą“.
Pernai V.Putinas genetiniams tyrimams šalyje paskyrė 1,83 mlrd. eurų iš valstybės biudžeto, o M.Voroncovą įdarbino tyrimus prižiūrinčios komisijos vadove.
Nori varžytis su kinais
D.Rebrikovas apie savo veiklą kalba geopolitiniu mastu, o tai patinka Kremliaus lyderiui.
„Kinija ir JAV dabar griežtai reguliuoja žmogaus embrionų genetinį redagavimą, todėl Rusija turi puikią progą apversti šią sritį aukštyn kojomis“, – tvirtino D.Rebrikovas.
Kovą dėl žmonių genų redagavimo jis prilygino Šaltajam karui, tik su daugiau žaidėjų.
Rusų mokslininko kritikai teigia, kad saugiai šią technologiją bus galima naudoti tik mažiausiai po dešimtmečio, o D.Rebrikovo veiksmai gali sukelti chaosą.
„Jis elgiasi neapgalvotai, tačiau kyla klausimas, kodėl jis nori eiti prieš visą akademinę bendruomenę“, – svarstė JAV nacionalinės medicinos mokslų akademijos prezidentas Victoras Dzau.
„Dabar genetiškai pakeisti embrioną kainuoja apie milijoną rublių (14,1 tūkst. eurų), tačiau kainos tobulinant technologiją kris. Jau matau skelbimus: „Tavo pasirinkimas – „Hyundai Solaris“ arba supervaikas“, – teigė D.Rebrikovas.
Norint šią viziją paversti realybe, anot mokslininko, reikia parodyti, kad nauda viršija riziką. O sugebėjimas įtikinti visuomenę priklauso ir nuo valdžios paramos – vadinasi, priklauso nuo V.Putino.
Dėl šių priežasčių eksperimentus D.Rebrikovas pradeda nuo žemesnio lygmens – nori pakeisti kurtumą sukeliančius genus. Tačiau oponentai tvirtina, kad tie genai yra susiję su kitomis odos ir akių ligomis.
Eksperimentai jau vyko
Vieno Kinijos universiteto profesorius He Jiankui jau praėjusiais metais pareiškė, kad jis sukūrė pirmuosius pasaulyje genetiškai pakoreguotus kūdikius. Mokslininkas po savo dvynių mergaičių gimimo paskelbė, jog jų DNR naudojantis CRISPR technologija buvo pakeista taip, kad jos neužsikrėstų ŽIV.
He Jiankui sakė, kad mažylės gimė po įprastos apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros, tik panaudojant kiaušinėlį, kuris prieš perkeliant į gimdą buvo specialiai modifikuotas.
Daugelis akademinės bendruomenės narių pasmerkė tokį He Jiankui žingsnį kaip modernią eugenikos formą. Mokslininkui paskelbus apie pasiekimą daugiau apie jį nebuvo girdėti.
Genų redagavimas yra potencialus sprendinys paveldimų ligų atvejais, tačiau ši technologija yra vertinama itin prieštaringai, nes padaryti pakeitimai bus perduoti ateities kartoms ir galiausiai gali paveikti visą genofondą.
Parengta pagal The Moscow Times informaciją.
