„Turime naują ramstį eurui“, – teigė Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno.
Nepaisant visko, kritikai atmetė tokį optimizmą. Dažnai sakoma, kad prieš du dešimtmečius pristatytai euro valiutai kenkia ekonominiai šalių skirtumai, dėl kurių kilo skolų krizė.
Prancūzija kartu su keletu skolų turinčių partnerių skatino euro zoną sukurti bendrą perkamąją galią, kuriai įsigaliojus, turtingesnės šalys galėtų padėti sunkiai besiverčiančioms šalims, tačiau Nyderlandai ir keletas kitų Šiaurės šalių atsisakė dalintis turtu.
Vietoje to ministrai susitarė dėl biudžeto priemonės, kurios apimtis kol kas ribojama ties 17 mlrd. eurų suma, skirta septyneriems metams ir priskiriama ES biudžetui.
Ši biudžeto priemonė buvo parengta pagal finansines programas, taikytas Graikijai, Portugalijai ir Airijai – bus padedama tokioms vyriausybėms, kurios vykdo politiškai sudėtingas reformas, tokias kaip samdymo ir atleidimo taisyklės, pensijų mažinimas ar valstybinių bendrovių privatizavimas.
„Pasiekėme susitarimą dėl pagrindų, tačiau dar liko svarbių neaptartų problemų“, – teigė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire.
Prancūzija viliasi, kad euro zonos narėms biudžetą bus leista padidinti.
Kitų diskusijų metu bus aptariamas bendras ES biudžetas, dalyvaujant visoms 27 bloko narėms. Derybos jau yra įtemptos dėl didžiausius finansų įnašus teikiančios Didžiosios Britanijos pasitraukimo – turtingos šalys patirs spaudimą ES biudžetui suteikti daugiau lėšų.
