Vokietis Johnas Bannisteris Goodenoughas, britas Michaelas Stanley Whittinghamas ir japonas Akira Yoshino apdovanoti už nuopelnus kuriant įkraunamus prietaisus, kurie naudojami nešiojamiesiems elektroniniams įrenginiams.
Profesorius Johnas B.Goodenoughas tapo vyriausiu visų laikų Nobelio premijos laureatu, jam šią liepą sukako 97-eri.
Trijulė pasidalys 9 milijonų kronų prizą (824 tūkst. eurų).
Olofas RamstrŠmas, vienas iš Nobelio premijos skyrimo komiteto narių, sakė, kad ličio jonų baterijos padėjo sukurti mobilųjį pasaulį.
Ličio jonų baterija yra lengva, įkraunama ir galinga, naudojama mobiliuosiuose telefonuose, elektriniuose automobiliuose ar nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
Karališkosios mokslų akademijos nario GŠrano K.Hannsono nuomone, šių mokslininkų darbai pasaulį padarė tvaresnį.
Įkraunamos ličių jonų baterijos taip pat gali kaupti didžiulius atsinaujinančiosios energijos kiekius, gautus iš saulės ar vėjo energijos.
Pirminiai ličio jonų tyrimai buvo pradėti per naftos krizę 1970-aisiais, kai M.S.Whittinghamas siekė rasti alternatyvą iškastiniam kurui.
Jis atrado medžiagą, vadinamą titano disulfidu, ir ją naudojo kaip katodą (elektrodas, per kurį elektros srovė išteka iš elektros įrenginio. – Red.) ličio baterijoje.
M.S.Whittinghamas iš metališko ličio sukūrė anodą (baterijoje anodas yra neigiamasis jos polius. – Red.), kuris tuo metu buvo tinkamas baterijoms. Visgi metališką litį naudoti nebuvo saugu, nes prietaisas galėjo sprogti.
Johnas B.Goodenoughas nuspėjo, kad katodą galima patobulinti, jei jį pagamintum iš metalo oksido, o ne sulfido.
Ieškodamas idealios medžiagos, 1980-aisiais J.B.Goodenoughas panaudojo kobalto oksidą ir pagreitino baterijos potencialą nuo dviejų iki keturių voltų.
Akira Yoshino, naudodamas J.B.Goodenougho katodą, 1985 metais sukūrė pirmą komercinę ličio jonų bateriją.
Parengta pagal BBC inf.
