„Teisės ir teisingumo partijos (TTP) pergalė Lenkijos Seimo rinkimuose Europos Sąjungai gali reikšti didesnes problemas nei kad „Brexit“, – parašė įtakingas Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
Leidinyje svarstyta: jei Seime sustiprėjusi TTP kritikus vėl vadins tautos priešais ir toliau žemins opoziciją, niekins teisingumo principus, pjudys tautines mažumas, Bendrijai teks turėti reikalą su autoritarine arba pusiau autoritarine valstybe.
Pastaruosius ketverius metus šalį valdžiusi TTP Lenkijos Seimo rinkimuose pasiekė triuškinamą pergalę.
Pirmadienį suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog už šią katalikišką partiją balsavo rekordiškai daug – 43,76 procento rinkėjų.
Už Pilietinę koaliciją balsavo 27,24 proc., už Kairiųjų aljansą – 12,52 proc., už dešiniosios Lenkijos liaudies partijos ir populistinio judėjimo „Kukiz ‘15“ aljansą – 8,58 proc., o už kraštutinių dešiniųjų Konfederaciją – 6,79 proc.
Pasiekė politinį rekordą
Tokio didelio palaikymo, kokį gavo TTP, iki tol nebuvo sulaukusi jokia kita partija. Pralenkė pati save: prieš ketverius metus už TTP balsavo 37,58 proc. rinkėjų.
Kadangi smulkių į Seimą nepatekusių partijų balsais premijuojami nugalėtojai, TTP atstovai sudarys daugiau nei pusę seimūnų ir vėl vieni suformuos vyriausybę.
Opozicijos atstovai turėjo vilčių, kad gaus daugumą vietų bent jau Senate – Lenkijos parlamento aukštuosiuose rūmuose – ir galės blokuoti Seimo nutarimus, tačiau spėjimai nepasitvirtino. Senate taip pat dominuos TTP pasiuntiniai.
Tiek valdantieji, tiek opozicija rinkimus vadino svarbiausiais per pastaruosius 30 metų, todėl balsuoti atėjo rekordiškai daug, net dešimt procentų daugiau tautiečių nei prieš ketverius metus: aktyvumas buvo 61,1 proc.
Gąsdinimai iš abiejų pusių
Apžvalgininkai pripažįsta, kad TTP gąsdinimai bei pažadai pergalės atveju dar padidinti socialines išmokas tapo lemiamu veiksniu rinkėjams.
Juolab kad gąsdinimus dėl LGBT skverbimosi ir pavojaus tautiškumui parėmė ir Bažnyčia, kurią TTP dosniai finansuoja.
TTP nepakenkė net ir didžiuliai skandalai, į kuriuos įsivėlė šios politinės jėgos atstovai. Sociologams tautiečiai pareiškė: „Vagia visos partijos, tačiau TTP vienintelė ištesėjo socialinės gerovės pažadus, todėl ja labiausiai pasitikime.“
Lyderio džiaugsmas santūrus
TTP įkūrėjas ir vienvaldis vadovas 70-metis Jaroslawas Kaczynskis rinkimų rezultatais labai nesidžiaugė ir pareiškė: „Gavome daug, tačiau esame nusipelnę daugiau.“
Apžvalgininkai priminė, kad J.Kaczynskis prasitarė norintis keisti konstituciją, kad galėtų įtvirtinti savo sugalvotas reformas, tačiau tam reikia dviejų trečdalių Seimo narių pritarimo.
Kai kurios sociologinės apklausos rodė, kad TTP gali gauti tiek, kad užsitikrintų 307 vietas iš 460, – tokios daugumos užtektų konstituciniams pakeitimams priimti. Tačiau rezultatai rodo, kad pergalė vis dėlto buvo kuklesnė, nei prognozuota, TTP gali tikėtis 239 vietų Seime.
Rezultatais labiausiai džiaugiasi kairieji Lenkijos politikai, kuriems pagaliau pavyko susivienyti ir po ketverių metų pertraukos grįžti į Seimą.
Džiaugsmo neslepia ir Konfederacija. Pastaroji kraštutinių dešiniųjų partija pirmą kartą pateko į Seimą ir įgis teisę iš parlamentinės tribūnos skleisti prieš pabėgėlius, tautines mažumas ir ES nukreiptą propagandą.
Konfederacijos patekimas į Seimą gali priversti radikaliau elgtis ir TTP, nes ši partija neslėpė siekių suvienyti visas dešiniąsias jėgas.
Kairiųjų ir dešiniųjų radikalų patekimas į Seimą paaštrins debatus, tačiau realiai politinės arenos valdovai liks TTP.
Baiminasi naujų suvaržymų
Opozicija baiminasi, kad laimėjusi rinkimus TTP sieks apriboti savivaldybių autonomiją. TTP nuolat pralaimi rinkimus didmiesčiuose, o didesnių teisių suteikimas centrinei valdžiai sumažintų opozicijos bastionų įtaką.
Manoma, kad TTP sieks pažaboti ir vyriausybę kritikuojančią žiniasklaidą: esą bus siekiama arba perpirkti tokius leidinius, arba įvairiais būdais apsunkinti jų veiklą.
TTP nurodė valstybinėms įmonėms reklamuotis tik vyriausybę remiančioje žiniasklaidoje ir pranešė, kad planuoja steigti specialią žinybą, kuri spręstų, kas gali vadintis žurnalistu, o kas ne.
Prieš ketverius metus TTP savo atstovais pakeitė visus vadovaujančius valstybinio radijo ir televizijos darbuotojus, todėl ši žiniasklaida prarado objektyvumą ir TVP tapo savotišku valdančiųjų ruporu.
Spėjama, kad TTP sieks įvykdyti pažadus Bažnyčiai ir visiškai uždraus abortus bei dirbtinį apvaisinimą.
Užsienyje prognozuoja įtampą
Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ priminė, kad per pirmą TTP valdymo laikotarpį atšalo Berlyno ir Varšuvos santykiai, ir ėmė spėlioti, kad netrukus jie gali tapti dar įtemptesni, nes TTP vis garsiau reikalauja iš Vokietijos atlyginti Antrojo pasaulinio karo nuostolius.
Dienraštis spėja, kad dar labiau įtvirtinusi savo vyravimą Lenkijos Seime TTP gali ryžtis ir naujiems nedemokratiniams suvaržymams. Esą TTP ne tik neatsisakys teismų politizavimo, bet ir sieks nacionalizuoti ir kitaip tramdyti nepalankią žiniasklaidą.
„Die Welt“ priminė, kad jau per pirmus savo valdymo metus TTP konfliktavo su Briuseliu dėl vykdomos teismų reformos, ir spėja, kad dabar nesutarimai gali tapti dar principingesni, o Varšuva gali ryžtis drąsiau kelti savo sąlygas Briuseliui, nors ir nesieks išeiti iš ES.
Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, TTP pergalė sustiprins imigracijos priešininkus ES, kurie labiau parems Varšuvos ginčus su Briuseliu.
„The Wall Street Journal“ teigimu, rinkimų rezultatai apsunkins Briuselio bandymą priversti TTP išsižadėti nedemokratinės teismų reformos.
Lietuva tikisi išsaugoti glaudžius ryšius
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais tampa vis glaudesni. Vėl vyksta aukšto lygio valstybiniai vizitai, lenkų mažumos klausimu Lietuvoje Varšuvos retorika irgi tapo ramesnė.
Tai pabrėždamas premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį ir TTP lyderį Jaroslawą Kaczynskį su pergale: „Norėčiau palinkėti sėkmės formuojant vyriausybę ir pateisinant Lenkijos žmonių suteiktą pasitikėjimą. Tikimės tęsti praėjusioje kadencijoje užsimezgusį glaudų ir rezultatyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių.“
Pasak ekspertų, mūsų šalių santykiai po rinkimų neturėtų keistis. „Manau, kad Lenkijos ir Lietuvos santykių kursas išliks toks pat. Mūsų kaimynė toliau kreips dėmesį į regioninę politiką, trijų jūrų iniciatyvą, domėsis visais infrastruktūros projektais. Nemaža tikimybė, kad greitkelio, dujotiekio, geležinkelio projektai per ateinančius ketverius metus bus jei ne užbaigti, tai bent pasieks tokią stadiją, kad jokia vėlesnė valdžia nebegalės jų sustabdyti“, – „Lietuvos rytui“ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto dėstytojas Mariušas Antonovičius.
