ESBO delegacijos vadovas, buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras Janas Petersenas sukritikavo valstybinės žiniasklaidos neobjektyvumą, Bažnyčios kišimąsi į rinkimus ir valdančiosios partijos tapatinimąsi su valstybe.
Stebėtojai nustatė, kad per valstybinę televiziją ir radiją pranešimai apie valdančiuosius buvo pozityvūs, o apie opozicines partijas – negatyvūs.
Bažnyčių stendai buvo nukabinėti valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) plakatais, o kai kur šios partijos politikai agitavo net iš sakyklų.
J.Petersenui užkliuvo ir tai, kad per vyriausybinius renginius ministrai vykdė politinę TTP reklamą. Tai jis pavadino pavojingu takoskyros tarp partijos ir valstybės išnykimu.
Skandalingą valstybinių ir partinių TTP interesų samplaiką aprašė ir dienraštis „Gazeta Wyborcza“, atskleidęs, kokios aferos padėjo valdantiesiems užsitikrinti JAV prezidento D.Trumpo sprendimą naikinti vizas lenkams.
Likus savaitei iki rinkimų Lenkijoje D.Trumpas pranešė, kad nuo kitų metų į JAV keliaujantiems lenkams pagaliau nebereikės vizų, o TTP tai pavadino didžiule savo pergale, – to esą neįstengė pasiekti jokia ankstesnė vyriausybė.
Paaiškėjo, kad mėgindama įvykdyti JAV keliamus reikalavimus dėl vizų panaikinimo Varšuva griebėsi gudriai suplanuotos suktybės.
Tam, kad konkrečiai šaliai būtų suteiktas bevizis režimas, reikia gauti JAV imigracijos tarnybos patvirtinimą, jog ne daugiau kaip trys procentai tos šalies piliečių pažeidžia vizų režimą.
Kadangi baigus galioti vizai keleriopai daugiau Lenkijos piliečių pasilikdavo JAV, visų vyriausybių pastangos atšaukti vizų režimą buvo bevaisės.
„Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad šią vasarą valstybinis bankas „Pekao SA“ kartu su valstybine skrydžių bendrove LOT surengė akciją „Amerika – ranka pasiekiama“.
Jos metu banko darbuotojai buvo raginami kartu su šeimos nariais skristi trumpam į JAV, bankui įsipareigojant padengti vizų išlaidas, o LOT suteikiant nuolaidų bilietams.
Spėjama, kad per trumpą laiką pagal šią programą buvo išsiųsti septyni tūkstančiai lenkų, o tai leido pasiekti, kad vizos termino pažeidėjų būtų mažiau nei trys procentai.
„Pekao SA“ patvirtino, kad skatino darbuotojus vykti į JAV, bet nepaviešino, kiek bankui tai atsiėjo. Vienos JAV vizos kaina buvo 160 JAV dolerių (145 eurai). O LOT bilietams taikė 650 zlotų (151 euro) nuolaidą.
Spėjama, kad tuo pat metu darbuotojų siuntimo į JAV akciją skatino ir finansavo valstybinės energetikos įmonės. Apžvalgininkai neabejoja, kad nelikus vizų tautiečiams bus žymiai lengviau keliauti į JAV, bet kritikuoja slaptą valstybės įmonių akciją.
Primenama, kad minėtos įmonės yra Varšuvos vertybinių popierių biržos dalyvės, o jų pelnas patenka į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojami svarbūs socialiniai projektai.
