Gegužę prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas įpareigoja Rusijos interneto tiekėjus įsidiegti valstybės tarnybų parinktas technines priemones, sudarančias sąlygas centralizuotai valdyti interneto duomenų srautą.
Jos taip pat leis filtruoti turinį ir neleisti prisijungti prie uždraustų tinklalapių.
Šio įstatymo šalininkai sako, kad juo siekiama užtikrinti, kad Rusijos tinklalapiai veiktų net ir nelikus galimybės prisijungti prie tarptautinių serverių arba iškilus kokiai nors grėsmei iš užsienio, pavyzdžiui, per kibernetines atakas.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad tai tėra dar vienas mėginimas įvesti cenzūra, lydintis ankstesnes pastangas Rusijoje blokuoti tokias svetaines kaip „LinkedIn“ arba susirašinėjimo platforma „Telegram“.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) perspėjo, kad dėl šio įstatymo „Rusijos vyriausybė įgis dar didesnę žodžio laisvės ir interneto informacijos kontrolę“.
„Tiesioginė turinio cenzūra“
Internetas yra pagrindinis šalies politinių debatų forumas, suteikiantis galimybę pasisakyti opozicijos veikėjams, taip pat koordinuoti opozicijos demonstracijas.
„Dabar vyriausybė galės tiesiogiai cenzūruoti turinį ir netgi paversti Rusijos internetą uždara sistema, nepranešus visuomenei, kas daroma arba kodėl“, – perspėjo HRW Europos ir Centrinės Azijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Rachel Denber.
Kovą dėl tūkstančiai žmonių buvo išėję į Maskvos ir kitų miestų gatves protestuoti dėl šio įstatymo. Kai kurie jį lygino su Kinijos „Didžiąja ugniasiene“ – interneto cenzūros sistema, smarkiai ribojančią prieigą.
Kremlius tvirtino neketinąs izoliuoti Rusijos interneto vartotojų.
„Niekas nesiūlo atjungti interneto“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ir apkaltino protestuotojus „kliedint“.
Įstatymo autoriai sako, kad siekiama apsaugoti šalies tinklalapius nuo išorinių grėsmių ir užtikrinti „saugų ir stabilų“ interneto veikimą.
Jeigu iškiltų „grėsmių [interneto Rusijoje] stabilumui, saugumui ir vientisumui“, tarnybos galėtų įvesti centralizuotą kontrolę, vadovaujant valstybinės ryšių priežiūros agentūrai „Roskomnadzor“.
Interneto tiekėjai turėtų kasmet rengti pratybas, per kurias būtų išbandoma atitinkama techninė infrastruktūra.
Šie įrenginiai dar nėra sumontuoti interneto tiekėjų, bet jie šiuo metu yra bandomi, pranešė verslo dienraštis RBK.
Vienas iš šio įstatymo projekto autorių yra nacionalistinių pažiūrų parlamentaras Andrejus Lugovojus – pagrindinis įtariamasis byloje dėl 2006 metais įvykdyto Kremliaus kritiko Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviu poloniu Didžiojoje Britanijoje.
