Lenkija siekia paankstinti teisėjų pensinį amžių nuo dabar galiojančių 67 m. iki 60-ies moterims ir 65-erių vyrams. ESTT teigimu, ši reforma leidžia politikams daryti įtaką teismams, nes teisingumo ministras galėtų suteikti kai kuriems teisėjams galimybę eiti pareigas, nepaisant pensinio amžiaus.
„(Teismų) nepriklausomumas reikalauja, kad teismas galėtų vykdyti savo funkcijas nepriklausomai ir nešališkai“, – sakoma ESTT nutartyje.
2015 m. atėjusi į valdžią, dešiniųjų „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija bandė įgyvendinti kontroversiškas teismų reformas, įskaitant pensinio amžiaus ankstinimą ne tik įprastiems teisėjams, bet ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams, bei naują teisėjų elgesio vertinimo procedūrą.
Anksčiau šiemet ESTT priėjo tokios pat išvados byloje dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus ankstinimo.
2017 m. Europos Komisija (EK) pradėjo procedūrą prieš Lenkiją pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį. Tai yra pirmas kartas, kai EK oficialiai pagrasino atimti valstybės narės balsavimo teisę. EK teigimu, PiS įgyvendinamos teismų reformos kelia „aiškią grėsmę dėl rimtų teisės viršenybės pažeidimų Lenkijoje“.
Nors Lenkijos vyriausybė jau ėmėsi reformų pataisų, PiS parlamentarai žadėjo tęsti teismų sistemos pertvarką.
Spalio pradžioje teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro tikino, kad PiS tęs pokyčius teismų sistemoje.
„Svarbiausia užbaigti struktūrines reformas, nes Lenkijos teismų sistema yra peraugusi. Iš tiesų, turime keturis teismų lygius. Manau, tai galima sumažinti iki trijų, taip rodo studijos ir tyrimai. Galėtume geriau tvarkyti savo teismus“, – sakė Z. Ziobro.
Savo ruožtu lenkų teisėjai įspėjo, kad, nepaisant ESTT nutarties, valdantieji vis dar gali rasti būdų priversti sau nepalankius teisėjus „išeiti į pensiją ar pasitraukti į atokius regionus“.
„Planas yra aiškus – pašalinti sau nepatogius žmones iš teisėjo pareigų“, – sakė Lenkijos teisėjų asociacijos „Iustitia“ narys Bartlomiejus Przymusinskis.
