Sofija nekantravo įsikelti į naują butą Sankt Peterburgo priemiestyje.
Be to, kad jis buvo naujame pastate, plane buvo numatyta, kad greta atsiras darželis, mokykla, privati medicinos klinika, – bus sukurtas jaukus rajonas su svarbiausiais patogumais.
Viskas turėjo būti ranka pasiekiama – gražūs takeliai turėjo vesti į stoteles, pėsčiųjų tiltas – virš užmiesčio kelio, turėjo atsirasti ir žaidimų aikštelės, kuriose krykštautų vaikai.
Vis dėlto praėjus keleriems metams po įkurtuvių Ust Slaviankoje įsikūręs daugiabučių rajonas – tartum paminklas apgavystei ir žmonių nusivylimui.
Sofija ir jos šeima tebegyvena daugiabutyje, bet į metro klampoja per purvyną, laužo automobilių ratus duobėtuose keliuose. Žadėtų visuomeninių įstaigų – nė kvapo.
Ir tai – ne pavienis atvejis. Pastaraisiais metais Sankt Peterburgo pakraščiuose dygstantys miegamieji rajonai žada pasakiškus patogumus ir grožį, o gyventojai jaučiasi taip, lyg gyventų statybvietėje.
„Mums žadėjo, kad bus pėsčiųjų tiltas iki metro, bus gražūs takai, bet kaip klampojome per purvyną, taip ir klampojame“, – pasakojo Sofija, įsikėlusi į naujų daugiabučių rajoną prieš kelerius metus.
Tuščiuose sklypuose Sankt Peterburgo priemiesčiuose pastaraisiais metais išdygo daug gyvenamųjų namų kompleksų, kurių gyventojai jaučiasi susimokėję už makaronus, kabinamus ant ausų.
Tokių rajonų gyventojai siunta, bet jų balso niekas nepaiso: „Jaučiamės taip, lyg gyventume neįvykdytų statybininkų pažadų gete.“
Nebaigtų gyvenviečių problema neapsiriboja tiktai prezidento Vladimiro Putino gimtuoju, caro Petro I Didžiojo užsakymu prieš 300 metų pastatytu Sankt Peterburgu.
Visoje Rusijoje žmonės įsigijo butus už sąlyginai prieinamą kainą, bet pasijuto apgauti. Apie tai netgi buvo kalbama per kasmetę Rusijos prezidento V.Putino spaudos konferenciją.
Į studiją paskambinę rusai iš Voronežo, Vologdos, Rostovo prie Dono, Krasnojarsko ir kitų miestų šalies vadovui užduodavo tą patį klausimą: kur visa ta mums pažadėta infrastruktūra? Ir ką mums dabar daryti, kai nekilnojamojo turto plėtotojai dingo kaip į vandenį?
V.Putinas tada pasiūlė spausti regionų valdžią, kuri turėtų pasirūpinti gyventojais. Vis dėlto iš purvynų naujų butų savininkai neišlipa.
„Pagrindinis nekilnojamo turto plėtotojų interesas – kuo greičiau išparduoti butus ir susirinkti pinigus.
Jie juk negauna jokios naudos iš socialinės infrastruktūros. Todėl pirmiausia pastato daugiabučius, o susirinkę pinigus pasiplauna“, – tvirtino Sankt Peterburgo universiteto dėstytojas Andrejus Zaostrovcevas.
Be socialinių paslaugų naujos bendruomenės Sankt Peterburgo priemiesčiuose sunkiai verčiasi. Štai Kudrovo mikrorajone dabar gyvena 70–80 tūkst. žmonių, bet jis vis dar įvardijamas kaip kaimas.
Gyventojai siekia gauti miesto statusą, nes tada būtų privaloma čia įsteigti pašto poskyrį, ugniagesių stotį ir kitų valstybinių socialinių įstaigų.
„Kai valdžia davė leidimą čia statyti tokio dydžio daugiabučius, niekas nesuko galvos, kad tokiam skaičiui žmonių reikės medikų pagalbos.
Viskas buvo palikta tekėti savo vaga. Tad dabar stovi 25 aukštų namai ir visi jų gyventojai rytais šunta kamščiuose. Net greitosios nespėja čia atvažiuoti laiku“, – piktinosi Kudrovo gyventojas Stanislavas Krasotkinas.
Ust Slaviankoje gyvenanti Sofija pasakojo, kad ten, kur turėjo būti mokykla – priešais, kitoje gatvės pusėje – dabar stūkso statybinių atliekų sąvartynas.
Šiukšlės neišvežtos, jos apaugusios žolėmis, o kiti žmonės čia dar atveža buitinių ir stambiųjų atliekų.
„Turėjome gyventi jaukiame, šeimai pritaikytame rajone. O dabar tiesiog nusipirkome butą su vaizdu į šiukšlyną. Situacija tokia: miesto valdžia sako, kad statybininkai turi vykdyti pažadus, o pastarieji tai daryti atsisako, nes jiems neapsimoka.
Taip ir stumdo purvą vieni kitiems“, – baisėjosi Sofija.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ informaciją.
