Dar vienas kontrolės būdas: Kremlius nusitaikė į gyventojų telefonus

Rusijos Valstybės Dūma svarsto įstatymą, pagal kurį visi užsienyje pagaminti telefonai šalyje būtų parduodami su rusiškomis programėlėmis. Jos turėtų būti įdiegtos ir naujuose kompiuteriuose, televizoriuose.

Rusijos Dūmos nariai aiškina, kad pagal naują įstatymą įmonės parengtų telefonus senjorams.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Rusijos Dūmos nariai aiškina, kad pagal naują įstatymą įmonės parengtų telefonus senjorams.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Rusijos Dūmos nariai aiškina, kad pagal naują įstatymą įmonės parengtų telefonus senjorams.<br>Sputnik/Scanpix nuotr.
Rusijos Dūmos nariai aiškina, kad pagal naują įstatymą įmonės parengtų telefonus senjorams.<br>Sputnik/Scanpix nuotr.
Rusijos Dūmos nariai aiškina, kad pagal naują įstatymą įmonės parengtų telefonus senjorams.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos Dūmos nariai aiškina, kad pagal naują įstatymą įmonės parengtų telefonus senjorams.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-11-10 11:51

Šią savaitę Dūma patvirtino pirmąjį įstatymo projektą. Jeigu jis taptų įstatymu, nuo 2020 metų liepos 1-osios elektronikos pardavėjai susidurtų su naujais reikalavimais.

Rusijos valdžia nustatytų, kurios rusų sukurtos programėlės turėtų būti įdiegiamos į naujus išmaniuosius prietaisus prieš juos parduodant.

Tie, kurie šio įstatymo nepaisytų, turėtų mokėti baudas. Tačiau bent kol kas įstatymo projekte numatytos jų sumos tokiems milžinams kaip „Apple“, „Samsung“, „Google“ ar „Huawei“ būtų apgailėtinai mažos – apie 200 tūkst. rublių (2,8 tūkst. eurų).

Kai kurie Dūmos nariai teigia, kad vertėtų projektą pataisyti ir baudas daug kartų padidinti, nes su tokiomis sumomis tai tebus rekomendacija, o ne įstatymas.

Naująjį įstatymo projektą remia daug Dūmos parlamentarų. Jie tikina, kad toks sprendimas – vyresnių Rusijos piliečių patogumui. Esą jiems iš karto būtų pateikiamos programėlės suprantama kalba ir tos, kurios jiems būtų naudingiausios.

Esą nusipirkus prietaisą rusams nieko daugiau nereikėtų – visos svarbiausios programėlės, palengvinančios gyvenimą šalyje, jau būtų įdiegtos.

Vis dėlto įstatymo projekto kritikai mano, jog ši iniciatyva – dalis Kremliaus kryžiaus žygio susikurti nuo pasaulinio interneto tinklo nepriklausomą rusiško interneto erdvę.

Įstatymo lobistai – Rusijos interneto bendrovės ir išmaniųjų programėlių kūrėjai, atstovaujantys šalies rinkai pritaikytiems socialiniams tinklams, taksi programėlėms ir visoms kitoms su adresu .ru.

Komunistų partijos atstovas Aleksandras Juščenka mano, kad toks įstatymas – žingsnis pirmyn: „Technologijos žengia pirmyn, o įstatymai turi sekti paskui jas.

Automatinio rusiškų programėlių instaliavimo prašė mūsų šalies piliečiai. Žinoma, visi gali į telefonus diegti, ką tik nori, bet mūsų vyresnieji piliečiai susiduria su sunkumais, jiems mes ir bandome padėti.“

A.Juščenka mano, kad reikėtų automatiškai įdiegti Rusijos valstybinių paslaugų programėlę „Gosuslugi“: „Bet tai tik mano hipotezė.“

Dūmos šaltiniai portalui „Meduza“ teigė, kad šį įstatymą vis dėlto sugalvojo ne patys parlamentarai – jo projektas buvo nuleistas iš aukščiau, iš Kremliaus. O pagrindinis jo tikslas – internetinė nepriklausomybė.

„Tikslas labai aiškus – rusiško interneto nepriklausomybė nuo vakarietiškų tinklų ir programų, – teigė šaltinis. – Prezidentas mažiau rūpinasi vidaus problemomis, bet interneto klausimas jam labai rūpi. Šis naujas įstatymo projektas imtas svarstyti su jo žinia.

Šis įstatymas būtų švelnus. Kaip aš sakau, vegetariškas.

Technologijų bendrovės ar elektroniką pardavinėjančios įmonės tik turėtų pasirūpinti programėlėmis. Manau, tai įgyvendinus toliau jau sektų drąsesni žingsniai iš visos išmaniųjų rusų įstatymų serijos.“

A.Juščenka tikina, kad į žmonių telefonus nebūtų automatiškai diegiamos tos programėlės, kurios reikalauja prieigos prie visų duomenų ar fiksuoja buvimo vietą.

„Juk mus bet kokiu atveju jau seka. Todėl šiame įstatymo projekte kalbama tikrai ne apie žvalgybą, o apie patogumą“, – tikino Komunistų partijos narys.

Vis dėlto bendrovė „Apple“ vargu ar sutiktų su tokiais reikalavimais.

Dienraščiui „Kommersant“ šios įmonės atstovai sakė, kad jei Rusija reikalautų privalomai diegti tokias programėles, technologijų milžinė galbūt paliktų jos rinką.

„Trečiųjų šalių programėlių automatinis diegimas į „Apple“ sistemą nesiderintų su mūsų saugumo taisyklėmis“, – teigė šaltinis iš „Apple“.

A.Juščenka tokių „Apple“ kalbų nepriima už gryną pinigą: „Aš tikrai nemanau, kad jie paliktų Rusiją.

Kokia bendrovė sutiktų užleisti kelią savo konkurentams?“

Iki lapkričio 18 dienos bus teikiamos įstatymo projekto pataisos, o tuomet balsuojama – priimti jį ar ne.

Parengta pagal „Meduza“, „Kommersant“ informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.