Gdansko pareigūnai neleistinu greičiu ir pažeisdami Eismo taisykles skraidė tarnybine mašina miesto gatvėmis, plūdo suimtuosius ir tyčiojosi iš jų, tyčia vėluodavo į nusikaltimų vietą, kurstė nusikalsti, kad galėtų nufilmuoti.
Savo įrašus vaikinai vadino kultinio lenkų filmo „Psy“ („Šunys“) tęsiniu ir įsiamžino kartodami: „Mes esame tikrieji Gdansko valdovai“.
Prieš 27 metus sukurtas filmas „Psy“ apie dviejų policininkų istoriją, kurioje vienas iš jų liko dirbti pareigūnu, o kitas perėjo į mafijos gretas, tapo kultinis, nors kritikai jį peikė dėl daugybės prievartos scenų ir keiksmažodžių.
Naują filmo versiją asmeniniam naudojimui kūrė 27 ir 33 metų vaikinai, policijoje išdirbę atitinkamai trejus ir šešerius metus, o jų siautėjimus išdavė vieno iš jų mergina.
Ji po brutalaus išsiskyrimo nusiuntė laiškus su įrašais premjerui, prezidentui, žiniasklaidai.
Dvidešimtyje įrašų minėti policininkai įsiamžino kaip visagaliai tvarkos sergėtojai, apklausiamus ar areštuotus asmenis keikdami, žemindami, niekindami.
Įrašams netikėtai patekus į viešumą kilo didžiulis skandalas, iš pareigų buvo išstumta Gdansko policijos vadovybė. O dabar gresia dar įtakingesnių pareigūnų atstatydinimas.
Įdomu, kad abu vaikinai buvo baigę aukštuosius mokslus, giriami viršininkų – vienas buvo gavęs apdovanojimą už skenduolio išgelbėjimą, o kitas laukė paaukštinimo į karinę žandarmeriją.
Policininkai mėgo filmuoti, kaip savivaliauja važinėdami tarnybine mašina – signalizuoja ir reikalauja pirmenybės teisės, be jokio reikalo jungia sireną, važiuoja degant raudonai šviesoforo šviesai.
Viename įraše policijos pareigūnai linksminosi skraidydami dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu ir keldami pavojų kitiems eismo dalyviams.
Be to, vaikinai mėgo tyčiotis iš benamių, alkoholikų arba šiaip suimtų ir į apklausą vežamų asmenų.
Vienam nusigėrusiam lenkui policininkai pažadėjo, kad neveš į areštinę, jei jis vienu mauku išgers turimą degtinės butelį. Žmogelis tai ir padarė, o viską filmavę policininkai juokėsi ir plojo.
Kitame įraše suimtą ir vien chalatą vilkinčią girtą moteriškę policininkai ėmė įkalbinėti, kad už paleidimą ši atsiduotų jų bičiuliui, ir moteris sutiko.
Policininkai siūlė ją nuvežti į paplūdimį, kur turės jų bičiulį patenkinti oraliniu būdu. Kadangi tolesnio įrašo nėra, lieka neaišku, ar moteris buvo priversta ir ar turėjo lytinių santykių su minimu asmeniu.
Iš kito surišto benamio policininkai tyčiojosi staigiai stabdydami ar paspartindami mašinos greitį, dėl ko areštuotasis nukrisdavo nuo sėdynės ir skaudžiai susitrenkdavo.
Kai po vieno tokio susitrenkimo areštuotajam ėmė iš nosies ir burnos tekėti kraujas, vienas kankintojas antram pareiškė: „Greičiau varyk į skyrių, nes jeigu mašinoje nusibaigs, gali tekti mums atsakyti.“
Dar vienoje scenoje pareigūnai įsiamžino, kaip prie upės valgo ant žarijų keptas dešreles, o policijos dispečerei meluoja, kad skuba į nurodytą muštynių vietą.
Į kamerą vienas policininkas pareiškia: „Mes gi nepaliksim pradėtų kepti dešrelių, nuvyksim, kai ateis laikas.“
Ekspertai pareiškė, kad įrašai liudija ne tik šių dviejų policininkų degradavimą, bet ir jų vadovų darbo aplaidumą.
Policijoje esantis kontrolės skyrius privalo tikrinti, ar sutampa policininkų nurodoma buvimo vieta su ta, kurią fiksuoja policininkų nešiojama palydovinė navigacijos įranga.
Tik dabar paaiškėjo, kad minėti policininkai nuolat klastodavo savo veiklos ir darbo vietos įrašus, o policijos vadovybė kelerius metus nekreipė dėmesio į tai, kad navigacijos rodmenys įtartini.
Paaiškėjo ir tai, kad policininkai dažniau vykdavo tikrinti pranešimų apie gulinčius girtuoklius nei kad į muštynes ar vagystes, kaip jiems būdavo nurodoma.
Mat tokių nusikaltimų įforminimas gali trukti net pusdienį, o per tą laiką galima surašyti protokolus keliems girtuokliams ar triukšmadariams ir taip parodyti, kad daug dirbi.
