Vieną 2018 metų rugpjūčio vakarą 21-erių Michailas Akselis atvyko į vieną Maskvos metro stočių. M.Akselis, mažos opozicijos partijos pavadinimu „Kita Rusija“ narys, jau buvo turėjęs reikalų su policijos pareigūnais.
Tačiau M.Akselis nustebo, kai metro stotyje prie jo priėjo policininkas ir paprašė apžiūrėti jo dokumentus.
Vaikinui buvo pranešta, jog stoties saugumo sistema jį identifikavo kaip ieškomą nusikaltėlį.
Nors M.Akselis protestuodamas teigė, kad nieko blogo nepadarė, policija jį nusivedė į stotyje esančią nuovadą.
Joje esančio kompiuterio ekrane vaikinas pamatė savo profilį su vardu, gimimo data ir gyvenamuoju adresu.
Sužinojo apie sistemą
M.Akselio profilio informacijoje nebuvo pateikti jokie kaltinimai, bylos numeris ar tyrėjo vardas. Vienintelė kita pateikta žinia buvo ta, kad jo vardas buvo pridėtas Vidaus reikalų ministerijos centro, kuris kovoja su ekstremizmu, duomenų bazėje.
„Jeigu tai būtų administracinis nusižengimas, tavo informacija būtų rašoma pilku šriftu. Bet čia ji paryškinta raudonai ir dar su įspėjimo ženklu“, – tuomet pareigūnas sakė M.Akseliui.
Po skubaus pareigūnų telefono skambučio nežinomam adresatui vaikinas buvo paleistas.
Nors tuomet M.Akselis to nesuprato, jam pavyko pirmą kartą susidurti su veidų atpažinimo technologija.
Tai dirbtinio intelekto principu parengtas tinklas, kuris sujungia stebėjimo kameras į vientisą sistemą, kuri greitu metu taps didžiausia visame pasaulyje.
Taikė per čempionatą
Per 2018 m. vykusį pasaulio futbolo čempionatą veidų atpažinimo sistemos naudojo neuroninio tinklo vaizdą norėdamos atpažinti, sekti ir į juodąjį sąrašą įtraukti nepageidaujamus asmenis. Per 180 „taisyklių laužytojų“ buvo sulaikyti čempionato metu, po to, kai jie buvo pastebėti sukurto veidų atpažinimo algoritmo.
Nepaisant to, kad čempionatas baigėsi, technologija liko. Rusijos vyriausybė skyrė dar daugiau lėšų veidų atpažinimo technologijai.
Maskvos metro 2018 metais paskelbė, jog ruošiasi sumontuoti veidus atpažįstančias kameras tam, kad galėtų stebėti keleivius traukiniuose ir stotyse.
2020 metams keliamos dar didesnės užduotys, o technologija bus dar labiau ištobulinta. Ji leis atpažinti į metro atvykusius asmenis ir priims mokėjimus tiesiai iš žmonių bankų sąskaitų prieš jiems fiziškai atsiimant bilietus.
Gyventojai, kurie lankosi didžiosiose sostinės traukinių stotyse ar Domodedovo tarptautiniame oro uoste, jau yra stebimi akylos atpažinimo sistemos akies.
Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad ateityje naudos panašią technologiją leisdamas klientams taip prisijungti prie internetinės bankininkystės paskyrų.
Ateityje tokiu būdu prisijungus bus galima sumokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas arba atnaujinti pasus.
Privatumas kaip kolūkyje
Kai kurių skaičiavimų duomenimis, Rusija turi didžiausią veidus atpažįstančių kamerų skaičių ir galbūt lenkia net Kiniją, kur yra 200 milijonų tokio tipo kamerų.
„Neįmanoma nuspėti, kuri šalis jų turi daugiau. Niekas nežino, kiek Kinijos kamerų susieta su veidų atpažinimo technologija“, – sako Leonidas Kovačičius, nepriklausomas Kinijos stebėtojas ir technologijų analitikas, gyvenantis Maskvoje.
Kremlius į dirbtinio intelekto sritį žiūri kaip į gerą nišą konkuruoti su kitomis pasaulio valstybėmis, tarp jų ir didžiąja Azijos kaimyne Kinija.
2017 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grupelei mokyklos mokinių tada pasakė, kad tas, „kas taps pasaulio dirbtinio intelekto lyderiais, valdys pasaulį“.
Panašu, kad tokį planą jis numatęs Rusijai.
Gyventojų privatumas išlieka mažai aptariama tema Rusijoje. Tokie dalykai nėra itin svarbūs eiliniams šalies piliečiams, o nuolatinį stebėjimą jie vertina kaip normalų ir pozityvų reiškinį.
„Sovietų Sąjungoje toks dalykas kaip privatumas neegzistavo. Kolektyviniuose ūkiuose visi žinojo, kaip gyvena jų kaimynai. Niekas nepasikeitė. Su tuo vis dar susiduriame šiandien“, – apie privatumo trūkumą Rusijoje sakė Maskvos advokatas Sarkis Darbinjanas.
Parengta pagal „The Moscow Times“ informaciją.
