Europos Parlamente (EP) trečiadienį įvyko lemtingas balsavimas. Buvo patvirtina naujoji EK sudėtis, kuri darbus su pirmininke U.von der Leyen pradės jau gruodžio 1-ąją.
Už naująją EK balsavo 461 europarlamentaras, 157 buvo prieš, o 89 susilaikė.
61-erių politikė perima EK pirmininko pareigas sudėtingu laikotarpiu – Europa privalo atrasti savo vietą pasaulyje, valdžiai Briuselyje grasina nesutarimai tarp Paryžiaus ir Berlyno, o Jungtinė Karalystė rengiasi kitų metų pradžioje palikti Europos Sąjungą (ES).
Tačiau konservatyvių pažiūrų U.von der Leyen pažadėjo galingą startą ir ruošiasi iš esmės spręsti visas svarbiausias Europai kylančias problemas.
Kilo daug nesklandumų
Kelias į EK patvirtinimą U.von der Leyen buvo ne pats lengviausias. Liepą jos kandidatūra EP buvo patvirtinta vos 9 balsais didesne persvara, nei yra būtina.
Darbus U.von der Leyen vadovaujama EK turėjo pradėti jau lapkričio 1-ąją, tačiau komisarų paieškos taip pat klimpo. EP nebuvo patvirtinti Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos kandidatai.
Prancūzijos kandidatės atmetimas buvo laikomas kerštu Emmanueliui Macronui, kuris nepalaikė Europos liaudies partijos pirmojo kandidato į EK pirmininkus Manfredo Weberio.
Bet europarlamentarai tvirtino, kad jiems nerimą kėlė kandidatės Sylvie Goulard atsakymai komitetų klausymuose.
Rumunijos ir Vengrijos nominuoti asmenys buvo atmesti, nes atlikus jų finansinių interesų deklaracijų patikrą paaiškėjo, kad dėl interesų konfliktų jie negalėtų tinkamai eiti eurokomisarų pareigų.
Į S.Goulard siūlytą vidinės rinkos eurokomisaro postą prancūzai iškėlė verslininką, buvusį finansų ministrą Thierry Bretoną.
Vengrai į kaimynystės ir plėtros postą antru teikimu pasiūlė šalies ambasadorių prie ES Oliverį Varhelyi. Politinės krizės plėšyti rumunai į transporto eurokomisaro postą galiausiai pasiūlė visiems tikusią europarlamentarę Adiną Ioaną Valean.
Viską apimančios reformos
Prieš patvirtinant U.von der Leyen vadovaujamos EK sudėtį politikė tvirtino, kad per ateinančius penkerius metus įvykdys kapitalinį ES pertvarkymą, kuris apims visų šalių žmones ir ekonomikos sritis.
„Prašau jūsų pritarti naujam Europos startui. Mūsų laukia visas sritis paliesiantys sprendimai. Mes jų imsimės, nes šis kelias teisingas“, – tvirtino U.von der Leyen, kuri sakydama kalbą sklandžiai kalbėjo vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis.
Vienas svarbiausių darbų, kuriuos ketina įgyvendinti U.von der Leyen, yra Europos žalioji sutartis, kurią europarlamentarams ji ruošiasi pateikti per ateinančias 100 dienų.
Politikė taip pat pažadėjo, kad Europa rodys kelią skaitmeninės ekonomikos revoliucijos srityje.
„2024-aisiais Europa turės labiausiai ambicingą klimato kaitos suvaldymo politiką, stiprią sienų apsaugą, planą kovoti su vėžiu, milijonus naujų darbo vietų“, – iškeltais tikslais džiaugėsi M.Weberis.
Britai kandidato nepateikė
Naujoji EK bus labiau subalansuota pagal lytis – ją sudaro 12 moterų ir 15 vyrų.
Vis dėlto, kaip rodo vakarykštis balsavimas, ateinantis penkmetis neapsieis be aršios opozicijos.
Pagalius į ratus kišti ruošiasi euroskeptikai, kraštutinei kairei ir dešinei atstovaujantys populistai bei skeptiškai nusistačiusi žaliųjų frakcijos dalis.
Nerimą U.von der Leyen tebekelia ir britai, kurie nepateikė savo kandidato į EK, nors oficialiai yra Bendrijos nariai bent iki 2020 metų sausio 31-osios.
„Kad ir ką atneš ateitis, ryšiai ir draugystė tarp mūsų žmonių yra nesunaikinama“, – optimistiškai į ateitį žiūrėjo U.von der Leyen.
Parengta pagal „Politico“, AFP informaciją.
2019 m. patvirtintos Europos Komisijos sudėtis
Ursula von der Leyen (61 m.), Vokietija – pirmininkė
Fransas Timmermansas (58 m.), Nyderlandai – vykdomasis pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už klimato politiką
Margrethe Vestager (51 m.), Danija – vykdomoji pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už konkurenciją
Valdis Dombrovskis (48 m.), Latvija – vykdomasis pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už finansines paslaugas
Dubravka Šuica (62 m.), Kroatija – pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už demokratiją ir demografiją
Vera Jourova (55 m.), Čekija – pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už vertybes ir skaidrumą
Margaritis Schinas (57 m.), Graikija – pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už europinės gyvensenos apsaugą
Marošas Šefčovičius (53 m.), Slovakija – pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už institucijų ryšius ir perspektyvas
Josepas Borrellis (72 m.), Ispanija – vyriausiasis užsienio reikalų įgaliotinis
Johannesas Hahnas (61 m.), Austrija – biudžeto ir administravimo portfelis
Didier Reyndersas (61 m.), Belgija – teisingumo portfelis
Mariya Gabriel (40 m.), Bulgarija – inovacijų ir jaunimo portfelis
Stella Kyriakides (63 m.), Kipras – sveikatos portfelis
Kadri Simson (42 m.), Estija – energetikos portfelis
Jutta Urpilainen (44 m.), Suomija – tarptautinės partnerystės portfelis
Thierry Breton (64 m.), Prancūzija – vidaus rinkos portfelis
Oliveris Varhelyi (47 m.), Vengrija – kaimynystės ir plėtros portfelis
Philas Hoganas (59 m.), Airija – prekybos portfelis
Paolo Gentiloni (65 m.), Italija – ekonomikos portfelis
Virginijus Sinkevičius (29 m.), Lietuva – aplinkos ir vandenynų portfelis
Nicolas Schmitas (65 m.), Liuksemburgas – darbo vietų ir socialinės teisės portfelis
Helena Dalli (57 m.), Malta – lygybės portfelis
Januszas Wojciechowskis (64 m.), Lenkija – žemės ūkio portfelis
Elisa Ferreira (64 m.), Portugalija – sanglaudos ir reformų portfelis
Adina Ioana Valean (51 m.), Rumunija – transporto portfelis
Janezas Lenarčičius (52 m.), Slovėnija – krizių valdymo portfelis
Ylva Johansson (55 m.), Švedija – vidaus reikalų portfelis
