Atvirame laiške Jungtinių Tautų klimato konferencijos (COP25) pirmininkei, Čilės aplinkos ministrei Carolinai Schmidt, organizacijos ragina susitarti dėl „visapusiškos finansavimo priemonės, turinčios apimti ir skolų sumažinimą, sukūrimo besivystančioms šalims, patiriančioms tokias stichines nelaimes“.
Grupės nurodo, kad turtingos valstybės, istoriškai labiausiai prisidėjusios prie planetos šildymo išmetant į atmosferą didelius kiekius anglies dvideginio, už savo poveikį galėtų atsilyginti lėšomis, kurių šaltiniais galėtų tapti mokesčiai finansiniams sandoriams, tarptautiniam oro transportui ir iškastiniam kurui.
Per Madride vyksiančią konferenciją turėtų dominuoti diskusijos dėl vadinamojo „nuostolių ir žalos“ finansavimo, o besivystančios šalys ir turtingesnės teršėjos mėgins išspręsti didelius nesutarimus dėl siūlomo finansavimo struktūros.
Aplinkosaugos organizacijos šią savaitę pareiškė, kad gaivalinių nelaimių mastas ir dažnis didėja ir kad to pavyzdys galėtų būti du ciklonai, šiemet nuniokoję Mozambiko regionus. Taigi, jų nuomone, finansavimą būtina didinti.
Pasak ekspertų, norint atlyginti nuostolius ir padarytą žalą iki 2030-ųjų teks kasmet skirti iki 300 mlrd. (270 mlrd. eurų) JAV dolerių.
„Neskiriant finansavimo siekiant padėti šalims susitvarkyti su klimato sukeliamais nuostoliais ir žala, pažeidžiamiausios pasaulio dalys vis giliau klimps į skolas ir skurdą kiekvieną kartą, kai jas ištiks gaivalinės nelaimės, kurias sukėlė ne jos“, – pažymima laiške.
Šiemet Mozambiką užklupusios audros privertė milijonus žmonių palikti savo namus, taip pat sunaikino daug gyvenamųjų pastatų ir pasėlių. Paskaičiuota, kad šiai pietryčių Afrikos šaliai padaryta žala siekia 3 mlrd. JAV dolerių (2,7 mlrd. eurų) – tai yra, apie 20 proc. jos BVP.
Vis dėlto nesant visuotinio bendro klimato kaitos finansavimo proceso šalys šiuo metu nėra įpareigotos skirti pinigų nukentėjusiai valstybei.
Po ciklono „Idai“ Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skubiai suteikė Mozambikui 118 mln. JAV dolerių (107 mln. eurų) paskolą, tačiau valstybei reikėjo daug didesnės sumos.
„Turtingos šalys nekreipia dėmesio į besivystančių šalių reikalavimus skirti finansinę paramą, siekiant padengti stichinių nelaimių padarytus nuostolius ir žalą“, – Harjeetas Singhas iš tarptautinės tikslinės grupės „ActionAid“.
„Tuo metu klimato krizė planetos pietinėje dalyje lemia mirtį, neviltį ir žmonių perkėlimą“, – pridūrė jis.
