Tačiau 29 NATO valstybių narių lyderiams konfliktuojant ir nesutariant dėl lėšų gynybai ir strateginio bendradarbiavimo, nuotaika prieš viršūnių susitikimą toli gražu nėra šventinė.
Tarp lyderių, dalyvausiančių viršūnių susitikime, – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo Aljanso nares Europos šalis dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Londone viešėdamas JAV vadovas surengs atskirus susitikimus su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais, taip pat NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Įtampa NATO viduje augo nuo tada, kai D. Trumpas tapo JAV prezidentu. Jis daugybę kartų skundėsi, kad JAV tenka pernelyg didelė našta, ir teigė, jog NATO narės turi didinti išlaidas gynybai.
Dieną prieš prasidedant viršūnių susitikimui D. Trumpas prisiėmė nuopelnus dėl didėjančių NATO narių išlaidų gynybai. „Per tris dešimtmečius prieš mano išrinkimą NATO išlaidos sumažėjo dviem trečdaliais, ir tik trys NATO narės vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Man pradėjus eiti pareigas, NATO narių, vykdančių savo įsipareigojimus, skaičius padidėjo daugiau nei du kartus (...)“, – rašė D. Trumpas.
Kaip nurodoma, be JAV, dar aštuonios šalys narės yra pasiekusios Aljanso nustatytą išlaidų gynybai tikslą – skirti gynybai 2 proc. BVP ar daugiau. Visos NATO narės pasižadėjo bandyti iki 2024 metų pasiekti išlaidų gynybai tikslą.
Įtampą NATO viduje lėmė ir keli kiti klausimai. Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, nes tarp NATO narių nebėra jokio strateginio bendradarbiavimo įvairiais svarbiais klausimais. Prancūzijos vadovas kritikavo JAV sprendimą spalio mėnesį – nepasitarus su Aljanso narėmis patraukti savo karius iš Šiaurės Sirijos, taip sudarant sąlygas Turkijos puolimui prieš kurdų pajėgas.
Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atkirto E. Macronui, kad galbūt jį patį yra „ištikusi smegenų mirtis“. Turkija jau senokai yra sudėtinga partnerė, pavyzdžiui, ji nusprendė įsigyti iš Rusijos priešraketinės gynybos sistemą.
NATO įkurta jau pasibaigus Antrajam pasauliniam karui –1949 metais. Organizacijos pagrindinis ir svarbiausias principas yra kolektyvinės gynybos principas. Aljansas įkurtas 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, tarp įkūrėjų – JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija ir dar devynios Vakarų šalys.