Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko Eliziejaus rūmuose.
Kaip skelbia „Deutsche Welle“, tai pirmas per trejus metus susitikimas Normandijos formatu dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusijos ir Ukrainos prezidentai V.Putinas ir V.Zelenskis surengė pirmą dvišalį susitikimą.
Susitikimas įvyko keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, kuris pirmą kartą asmeniškai susitiko su V.Putinu, pagrindine savo prezidentavimo užduotimi laiko karinio konflikto Donbase užbaigimą.
„Lyderiai diskutuoja apie bendro pareiškimo projektą ir kiekvienas jo straipsnis yra gyvai aptariamas“, – sakė V.Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko.
„Tvyro darbinė atmosfera, nėra jokių problemų“, – pridūrė jis.
Konkrečios priemonės
Tūkstančiai žmonių žuvo ir dar milijonas pabėgo iš savo namų, kai Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje 2014 paskelbė siekiantys nepriklausomybės, taip inicijuodami konfliktą, vėl nutolinusi Rusiją nuo Vakarų.
Separatistai perėmė Donecko ir Luhansko regionų kontrolę netrukus po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Krymo klausimas, smarkiai padidinęs V.Putino reitingus Rusijoje, tačiau nulėmęs tarptautines sankcijas Maskvos atžvilgiu, nėra aptariamas susitikime Paryžiuje.
Anot šaltinio iš Prancūzijos prezidentūros, susitikimo tikslai yra sutarti dėl nelegalių karinių pajėgų Donbase išformavimo, užsienio pajėgų iš Donecko ir Luhansko išvedimo bei leidimo Ukrainai perimti savo sienos su Rusija kontrolę.
Taip pat svarbu susitarti dėl tvarkaraščio, kaip Donecke ir Luhanske galėtų įvykti vietos savivaldos rinkimai.
Balsavimas turėtų vykti pagal Ukrainos įstatymus, tačiau pripažinus separatistinių regionų specialųjį statusą.
Ši idėja kitaip žinoma kaip „Steinmeierio formulė“.
„Pūliuojanti žaizda“
Kremlius siuntė signalus, kad yra pasirengęs dirbti su V.Zelenskiu. V.Putinas yra jį pavadinęs simpatišku ir nuoširdžiu.
Tačiau Rusijos prezidentas taip pat nenorės grįžti tuščiomis ir sieks sušvelninti šaliai taikomas sankcijas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heiko Masas) sakė leidinių grupei „Funke“, jog „turime padaryti viską, ką galime, (...) kad Ukrainos taikos procese pasiektume progresą“.
Jis konfliktą pavadino „pūliuojančia Europos žaizda“.
H.Maasas gyrė V.Zelenskį, kad šis taikos deryboms suteikė „naują impulsą“. Vokietijos diplomatinės tarnybos vadovas pridūrė, kad „norint padaryti pažangą kitais sunkiais žingsniais, Rusija taip pat turi žengti žingsnį“.
„Pasitikėjimo tarp šalių problema išlieka, – sakė šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros, paprašęs necituoti jo vardu. – Reikia jį sukurti, kad galėtume judėti į priekį“.
„Karo žaizda“
Pirmadienį vykstančios keturšalės derybos yra pirmas toks susitikimas per pastaruosius trejus metus. Juo siekiama įgyvendinti Minske 2015 metais pasirašytus susitarimus, nustatančius sunkiosios technikos atitraukimą, Ukrainos sienų kontrolės atkūrimą, platesnę autonomiją Donetskui ir Luhanskui bei vietinių rinkimų surengimą.
Šis aukščiausio lygio susitikimas turi subtilią reikšmę visiems jo dalyviams, o ypač V.Zelenskiui, spaudžiamam nenusileisti Kremliui.
Maždaug 200 protestuotojų praleido naktį palapinėse prie Ukrainos prezidentūros, taip siekdami paspausti V.Zelenskį „nekapituliuoti“ prieš Rusijos lyderį.
V.Zelenskis, atėjęs į valdžią po to, kai suvaidino seriale apie prezidentu staiga tapusį mokytoją, prieš derybas buvo realistiškas.
„Noriu sugrįžti atgal su konkrečiais rezultatais, tačiau suprantame, kad mes negalime turėti visko. Susitikimas jau yra pergalė.
Dialogo nebuvo nuo 2016 metų“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
E.Macronui šis susitikimas yra itin svarbus brėžiant ambicingas užsienio politikos gaires, nepaisant problemų pačioje Prancūzijoje, kur susisiekimo sektoriaus darbuotojai jau kelias dienas streikuoja dėl pensijų reformų.
E.Macronas praėjusį mėnesį sukrėtė NATO sąjungininkes pareiškęs, kad aljansą ištiko „smegenų mirtis“.
Jis tvirtino, kad Europai reikia strateginės partnerystės su Rusija.
