Gydytojai įspėjo Eliziejaus rūmus, kad jų biudžeto apkarpymas, ligoninių vietų skaičiaus mažinimas ir darbuotojų trūkumas gali sužlugdyti visą Prancūzijos sveikatos apsaugos sistemą, o tai gali turėti tragiškų padarinių.
„Viešosios ligoninės Prancūzijoje miršta“, – tvirtino 660 medikų, pasirašiusių atvirą laišką vyriausybei.
Anot jų, dabar kyla grėsmė pacientų saugumui, nes kadaise geriausia pasaulyje buvusi sveikatos apsaugos sistema dabar gyvena blogiausias dienas.
2000-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija šios šalies sveikatos apsaugos sistemą įvertino kaip geriausią iš 191 tirtos valstybės. 2017-aisiais atliktame tyrime Prancūzija jau buvo nukritusi iki 15-osios vietos.
Medikai ragina vyriausybę greičiau sėsti prie derybų stalo, nes įvairių skyrių gydytojų streikai šalyje trunka jau devynis mėnesius. Kovo mėnesį pradėjo streikuoti skubiosios pagalbos darbuotojai, vėliau prie jų prisidėjo pediatrai, psichiatrai ir kitų sričių atstovai.
O praėjusį mėnesį apie streiką paskelbė ir rezidentai.
Šiandien visos Prancūzijos gatvėse buvo vykdomas protestas. Gydytojai nešė plakatus su užrašais „Viešosios ligoninės – gyvybei pavojinga ekstremali situacija“.
Streikai ligoninėse kelia didelį galvos skausmą šalies prezidentui Emmanueliui Macronui. Jis taip pat turi tvarkytis su streikuojančiais geležinkelių darbuotojais ir kitais nepatenkintais gyventojais, kurių pyktį sukėlė pensijų sistemos pokyčiai.
E.Macrono pažadai suteikti didesnį finansavimą ligoninėms buvo profsąjungų atmesti kaip nepakankami.
„Ilgus metus užjautėme kolegas Jungtinėje Karalystėje matydami, kaip mažinamas jų valstybinės sveikatos sistemos finansavimas. Dabar ir mes patys susiduriame su tokiomis pat problemomis“, – kalbėjo 19 metų slaugytoja traumatologijos skyriuje dirbanti Cathy Le Gac.
Ilgus metus visų politinių pažiūrų vyriausybės mažino finansavimą sveikatos apsaugai. Nuo 2005 metų šis sektorius neteko 9 mlrd. eurų.
Tai lėmė, kad lovų bei operacinių skaičius ligoninėse buvo sumažintas šimtais, o tai paskatino medikus pasukti dirbti į privatų sektorių.
Skubiosios pagalbos skyrių darbuotojai skundžiasi, kad jiems trūksta pajėgų ir įrangos, o čia atvežtiems vyresnio amžiaus žmonėms tenka valandų valandas gulėti koridoriuose, kol juos gali kas nors apžiūrėti. Tai ne kartą baigėsi mirtimi, kurios būtų buvę galima išvengti esant geresnėms sąlygoms.
Šiais metais tokiomis aplinkybėmis vienoje Paryžiaus ligoninėje mirė 55 metų moteris.
Darbuotojai tvirtina, kad jiems trūksta pajėgų, tačiau ligoninės administracija tai neigia.
Daktarai taip pat įspėja apie psichikos sveikatos problemas, kylančias dėl tragiškų situacijų. Daugiau nei 400 gydytojų rugsėjį streikavo Flere po to, kai dėl prastų darbo sąlygų nusižudė vienas jų kolega.
„Prieš 30 metų darbo sąlygos buvo geresnės nei dabar“, – tvirtino visą gyvenimą aukštos kvalifikacijos anestezijos slaugytoju dirbęs Olivier Youinou.
Ligoninių darbuotojų streikus palaiko 87 proc. Prancūzijos visuomenės.
Dauguma žmonių susirūpinę sveikatos apsaugos sistemos ateitimi, nes ją laiko vienu pamatinių socialinės šalies sistemos akmenų.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
