Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.
Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q. Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.
Po Q. Soleimani žūties D. Trumpas per „Twitter“ paskelbė JAV vėliavos atvaizdą, bet jokių komentarų nepridėjo.
Paryčiais įvykęs incidentas žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje.
Anksti penktadienį virtinė raketų smogė Bagdado tarptautiniam oro uostui. Jų taikinys buvo automobilių kolona, priklausiusi Irako sukarintų pajėgų tinklui „Hashed al Shaabi“, palaikančiam glaudžius ryšius su Iranu.
Praėjus vos kelioms valandoms Irano valstybinė televizija paskelbė šalies Revoliucinės gvardijos korpuso pareiškimą, kuriame sakoma, kad Q. Soleimani „šį rytą tapo kankiniu per Amerikos ataką prieš Bagdado oro uostą“.
„Hashed al Shaabi“ patvirtino, kad Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo per „JAV smūgį“.
„Hashed“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandis ir [Irano revoliucinės gvardijos] Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo per JAV smūgį, nutaikytą į jų automobilį Bagdado tarptautinio oro uosto kelyje“, – sakoma pranešima.
„Hashed al Shaabi“ yra tinklas, sudarytas daugiausiai iš šiitiškų ginkluotų grupių. Daugelis jų palaiko glaudžius ryšius su Teheranu, bet taip pat yra oficialiai inkorporuotos į Irako valstybines saugumo pajėgas.
Šie daliniai susivienijo 2014 metais kovodami su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Daugelis jų kovotojų yra sukaupę daug kovinės patirties per Irako karą, įskaitant kovos veiksmus prieš Jungtinių Valstijų pajėgas.
„Dekapitacija“
A. M. al Muhandisas buvo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet jis laikytas faktiniu įtakingiausiu šios organizacijos veikėju.
Q. Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje, taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį, ypač padidėjus įtampai regione.
Abiem jiems Jungtinės Valstijos buvo paskelbusios sankcijų.
Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“.
JAV Gynybos departamento pranešime sakoma, kad jis ėmėsi „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“, bet nepaminėjo, kaip tai buvo padaryta.
Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupių specialistas Phillipas Smythas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metais JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metais amerikiečių reidas, per kurį žuvo „Islamo valstybės“ vadovas Abu Bakr al Baghdadi.
„Ką tik įvykdytas smūgis yra didžiausia dekapitacija, kokią kada nors yra įvykdžiusios JAV“, – pažymėjo Ph. Smythas.
„To su niekuo neįmanoma palyginti“, – pridūrė jis.
Q. Soleimani laikytas vienu įtakingiausių Irano generolų ir Teherano netiesioginių karų Vidurio Rytuose architektu.
Jis buvo nužudytas po beprecedenčio antpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.
„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.
JAV šių veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.
D. Trumpas dėl raketų atakų, akivaizdžiai nukreiptų prieš JAV pajėgas, taip pat dėl ambasados apsiausties kaltino Iraną.
„Jie sumokės labai DIDELĘ KAINĄ! Tai – ne Perspėjimas, tai – Grasinimas [sic]“, – prezidentas anksčiau parašė per tviterį.
Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė žurnalistams, kad gali įvykti daugiau antpuolių, organizuojamų Irano remiamų grupių, bet pažadėjo, kad Amerikos pajėgos atsakys.
„Esame pasiruošę imtis savigynos ir esame pasiruošę atgrasyti šių grupuočių, remiamų, vadovaujamų ir aprūpinamų Irano, tolesnį blogą elgesį“, – kalbėjo Pentagono vadovas.
Didėjanti priešprieša
JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Vėliau JAV sugrąžino Iranui skaudžias sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.
Po penktadienį įvykdyto smūgio „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 69,16 JAV dolerio (61,79 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo 4,3 proc. – iki 63,84 dolerių (57,04 euro).
Baiminamasi, kad amerikiečių ataka gali padidinti nestabilumą Irake, kuris palaiko glaudžius politinius ir karinius ryšius tiek su Teheranu, tiek su Vašingtonu.
JAV vadovavo 2003 metais pradėtai karinei invazijai prieš tuometį Irako diktatorių Saddamą Husseiną ir aktyviai bendradarbiavo su vėliau į valdžią atėjusiais irakiečių pareigūnais.
Tačiau Amerikos įtaka Irake pastaruoju metu blėso, o Teherano – stiprėjo. Iranas kruopščiai mezgė glaudžius asmeninius ryšius su Irako politikais ir ginkluotomis grupėmis net ir per S. Husseino valdymą.
Irako pareigūnai pastaraisiais mėnesiais buvo perspėję, kad jų šalimi gali būti pasinaudota kaip teritorija sąskaitoms tarp Irano ir JAV suvesti.
