„Žiūrėjau žinias apie Irano įvykdytą keršto ataką prieš JAV bazes, kai išgirdau sprogimą. Smūgis buvo galingas, ėmė drebėti pastatai.
Atrodė, kad visur už lango – tik ugnis, – naujienų agentūrai AP pasakojo greta orlaivio sudužimo vietos gyvenantis Dinas Mohammadas Qassemi. – Pirmiausia pamaniau, kad amerikiečiai mums smogė raketomis, – bėgau į rūsį pasislėpti nuo apšaudymo.
Po kiek laiko išlindau ir pamačiau, kad netoliese – sudužęs lėktuvas. Visur buvo nuolaužos, daiktai, žmonių kūno dalys.“
Oro linijų „Ukraine International Airlines“ lėktuvas „Boeing 737-800“ pakilo iš Teherano Imamo Khomeini tarptautinio oro uosto ir turėjo skristi į Kijevą.
Praėjus vos kelioms minutėms nuo pakilimo saugumo patikrą nepriekaištingai perėjęs orlaivis su pilnutėliu baku benzino nukrito. Vaizdo įrašuose matyti, kad jis užsidegė dar būdamas ore.
Juo skrido 167 keleiviai ir 9 įgulos nariai. Bilietų buvo nupirkta 169 – du žmonės per atsitiktinumą išvengė mirties.
Saugojo žmones ant žemės
Žemyn smigusio orlaivio pilotai žinojo, kad mirtis – neišvengiama, tačiau stengėsi nukreipti orlaivį nuo gyvenamųjų namų.
„Vienintelis dalykas, kurį spėjo padaryti pilotas, – nukreipti lėktuvą į futbolo aikštę, kad nesitrenktų į gyvenamuosius namus, – pasakojo liudininkas Arefas Gerevandas. – Lėktuvas sudužo prie aikštės ir vandens kanalo.“
Po smarkaus smūgio jau ir taip degęs orlaivis dar smarkiau užsiliepsnojo. Į nelaimės vietą atvykę medikai ir ugniagesiai teigė, kad vilčių ką nors išgelbėti nebebuvo: aplinkui mėtėsi kūno dalys ir daiktai, viskas liepsnojo nevaldoma ugnimi.
Tyrėjai vakar rinko kūno dalis, pagal kurias bus identifikuotos žuvusių asmenų tapatybės, bei aukų daiktus. Ant žemės mėtėsi vaikų žaislai, drabužiai, nuotraukų albumas su kadrais iš šeimos gyvenimo.
Gelbėtojai su deguonies kaukėmis bandydami susikalbėti šaukė – trukdė tarnybų sraigtasparnių ūžimas virš galvų. Tačiau greitai paaiškėjo, kad nebėra kur skubėti – nė vienas žmogus neliko gyvas, nebuvo nė ženklo gyvybės.
Skrido daug studentų
Šiuo reisu daugiausia skrido keleiviai, kuriems Kijevas buvo tarpinė stotelė, o Europos šalys – galutinė. Ukrainos Boryspilio oro uosto darbuotojai pasakojo, kad šiuo reisu dažnai skrenda po atostogų grįžtantys iraniečiai studentai.
Jau patvirtinta, kad orlaiviu skrido mažiausiai 14 Sharifo universiteto, įsikūrusio Teherane, absolventų, kurie tęsė mokslus užsienyje ir buvo grįžę namo atostogų, lankė šeimas.
Remiantis Ukrainos užsienio reikalų ministro Vadimo Pristaikos pateiktais duomenimis, orlaivyje buvo 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių – 9 iš jų įgulos nariai, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, kai kurie orlaiviu skridę žmonės turėjo dvigubą pilietybę – Irano ir kitos valstybės. Todėl Iranas skaičiavo kitaip – kad jų šalies piliečių žuvo 147.
Atsisako atiduoti dėžes
Oro linijos „Ukraine International Airlines“ nutarė paskelbti aukų sąrašą tik įsitikinusios, kurie žmonės tikrai įlipo į lėktuvą. Mat du asmenys į skrydį neatvyko. Jie – ne Ukrainos piliečiai.
Tyrimas dėl nelaimės jau pradėtas, bet jį gerokai apsunkins tvyranti tarptautinė įtampa dėl JAV ir Teherano konflikto Irake.
Antai jau vakar, kai buvo aptiktos dvi vadinamosios orlaivio juodosios dėžės, Iranas atsisakė perduoti šiuos savirašius įrenginius jų gamintojams amerikiečiams – kompanijai „Boeing“. Kol kas neaišku, kuriai šaliai tirti bus perduoti savirašiai įrenginiai.
„Boeing“, kaip ir kiti orlaivių gamintojai, įprastai padeda vykdyti nelaimių tyrimus. Vakar Čikagoje įsikūrusi bendrovė išplatino pranešimą: „Tai tragiškas įvykis ir mūsų nuoširdžios mintys šiuo metu yra skirtos įgulai, keleiviams ir jų šeimoms.
Mes padedame savo klientams, esame pasirengę padėti kuo tiktai reikės.“
Priežastis nebuvo aiški
Kas nutiko orlaiviui, kurio būklė buvo nepriekaištinga, o įgula – patyrusi? Į šį klausimą dar nebuvo atsakyta.
Nelaimė įvyko Irano ir JAV konflikto fone. Tačiau kol kas nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad katastrofa ir raketų paleidimas į amerikiečių bazes kaip nors susiję.
Iš pradžių Ukrainos ambasada Irane skelbė, kad teroro atakos ar raketos smūgio atvejai atmetami, – esą nelaimę sukėlė variklio gedimas. Vėliau ukrainiečiai savo pranešimą atsiėmė ir teigė, kad visos nelaimės versijos bus tiriamos, dar per anksti ką nors konstatuoti.
Irano naujienų tarnybos teigė, kad orlaivio variklis užsidegė praėjus vos dviem minutėms po pakilimo, ir pilotas nebegalėjo jo suvaldyti. Kodėl taip galėjo įvykti – neaišku, nes pilotai nespėjo susisiekti su skrydžių valdymo centru.
Saugumo ekspertai teigia, kad įprastai orlaivių katastrofas nulemia ne vienas, o bent keli veiksniai. Užtruks ne vieną mėnesį, kol bus išsiaiškinta, kas nutiko orlaiviui „Boeing 737-800“.
Tiesa, šiuos orlaivius gaminančiai bendrovei, kurios reputacija pastaruoju metu buvo suprastėjusi dėl klaidų MAX serijos orlaivių programinėje įrangoje, tai – dar vienas smūgis.
Ukrainos bendrovei – pirma katastrofa
Oro linijos „Ukraine International Airlines“ (UIA) buvo įkurtos 1992 metais. Remiantis Aviacijos saugumo tinklo duomenimis, tai pirmoji nelaimė, pasibaigusi žmonių žūtimi oro linijų istorijoje. Boryspilio oro uoste įsikūrusi skrydžių bendrovė praeityje yra susidūrusi su techninėmis orlaivių problemomis, tačiau iki šiol joks jos orlaivis nebuvo sudužęs.
Per spaudos konferenciją trečiadienį UIA atstovai tikino, kad sudužęs lėktuvas „Boeing 737-800 „(nuotr.) buvo vienas moderniausių ir geriausių orlaivių šių avialinijų flotilėje. Jo įprastinė patikra buvo atlikta likus kelioms dienoms iki nelaimės – sausio 6-ąją. Pasak UIA atstovų, skrydį vykdė patyrę pilotai.
Oro linijų atstovai pasakojo, jog prieš skrydį atlikus lėktuvo patikrą Teherano Imamo Khomeini oro uoste nebuvo pastebėta jokių ženklų, kad kas nors ne taip. Šį orlaivi UIA buvo įsigijusios tiesiogiai iš kompanijos „Boeing“, jis pagamintas 2016 metais. Oro linijoms iš viso priklauso 42 lėktuvai, daugiausia „Boeing“. UIA saugumo standartai visiškai atitinka tarptautinius reikalavimus.
Po nelaimės UIA neribotam laikui sustabdė skrydžius į Iraną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė šalyje atlikti itin kruopščius pakartotinius orlaivių patikrinimus, „nepaisant to, kokios bus išvados dėl šios nelaimės“.
„Boeing 737-800“ yra labai populiarus dviejų variklių keleivinis orlaivis, naudojamas trumpuose ir vidutinio atstumo skrydžiuose. Visame pasaulyje įvairiose oro linijose registruota tūkstančiai tokių lėktuvų. Pradėti gaminti praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, „Boeing 737-800“ yra senesnio tipo orlaiviai nei „Boeing 737 MAX“, kurie visi buvo nutupdyti prieš 10 mėnesių po pakartotinių nelaimių.
Vis dėlto tai nėra pirmasis nelaimingas atsitikimas, į kurį pakliūva „Boeing 737-800“. 2016 metų kovą „FlyDubai“ priklausantis lėktuvas sudužo Rusijoje, kai bandė leistis Rostovo prie Dono oro uoste. Tuomet žuvo 62 žmonės. 2010 metais 150 žmonių žuvo, kai tokio tipo lėktuvas leisdamasis sudužo Indijoje, Mangalore.
