Ja tapo aukšto rango teisėja, gerai išmananti aplinkosaugos ir konstitucinę teisę, Ekaterini Sakelaropulu.
Parlamentas 261 balsu patvirtino 63-ejų E. Sakelaropulu prezidente, pranešė parlamento pirmininkas Kostas Tasulas.
Norint išrinkti naująjį prezidentą penkerių metų kadencijai buvo reikalingi bent 200 parlamentarų balsų.
Prezidentas formaliai yra Graikijos valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, bet šis postas iš esmės yra reprezentacinis.
Dabartinio Graikijos prezidento Prokopio Pavlopulo kadencija baigsis kovo mėnesį.
Jos inauguracija planuojama kovo 13 dieną, sakė K. Tasulas.
Graikijai atėjo laikas būti atviresnei
„Atėjo laikas Graikijai būti atviresnei ateičiai“, – anksčiau šį mėnesį pareiškė premjeras Kiriakas Micotakis, pateikęs E. Sakelaropulu kandidatūrą trečiadienio balsavimui parlamente.
Keturis dešimtmečius teisingumo sistemoje dirbanti 63-ejų E. Sakelaropulu nuo 2018 metų vadovavo Graikijos aukščiausios instancijos administraciniam teismui – Valstybės Tarybai. Ji buvo pirmoji moteris, užėmusi šį postą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjo dukra E. Sakelaropulu baigė mokslus Paryžiaus Sorbonos universitete ir yra konstitucinės ir aplinkosaugos teisės ekspertė.
Dabartinio prezidento Prokopio Pavlopulo kadencija baigsis kovo mėnesį.
Graikijos prezidentą renka parlamentas.
Norint išrinkti naująjį prezidentą penkerių metų kadencijai reikalingi 200 parlamentarų balsų. Tuo metu E. Sakelaropulu trečiadienį užsitikrino per 260 balsų, nes ją palaiko ir pagrindinės opozicinės partijos.
Opozicijos lyderis kairuolis Aleksis Cipras pavadino E. Sakelaropulu „išskirtine“ teisėja ir žmogaus teisių gynėja. Socialistai KINAL irgi parėmė jos kandidatūrą.
K. Mitsotakis, pabrėždamas, kad pasirinkimas laužo tradicijas ne tik todėl, kad E. Sakelaropulu yra moteris, bet ir todėl, kad ji nepriklauso jokiai politinei partijai.
Iki šiol graikų prezidentais dažnai tapdavo aukšto rango partijų nariai, pavyzdžiui, eksministrai.
„Konsensuso dvasia“
K. Mitsotakis sakė, kad E. Sakelaropulu kandidatūra „įkūnija vienybę ir pažangą“.
„Nesislėpkime nuo tiesos, graikų visuomenei vis dar būdinga moterų diskriminacija“, – tvirtino premjeras.
„Dabar tai keičiasi – pradedant nuo viršaus“, – pridūrė jis.
Priimdama nominaciją E. Sakelaropulu sakė, kad tai yra „garbė teisėjai ir šiuolaikinei Graikijos moteriai“.
Prezidentas formaliai yra Graikijos valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, bet šis postas iš esmės yra reprezentacinis.
Graikijos prezidentas tvirtina ministrų kabinetą ir pasirašo įstatymus bei techniškai turi teisę paskelbti karo padėtį, bet tik kartu su vyriausybe.
Liberaliojo dienraščio „Kathimerini“ komentatorius Elijas Maglinis pasveikino sprendimą kandidate į prezidentus iškelti E. Sakelaropulu.
Pasak jo, tai „atnešė konsensuso dvasią, kuri yra visiškai būtina tokiu svarbiu metu užsienio politikoje“, turėdamas galvoje įtampą santykiuose su Turkija dėl energetinių išteklių žvalgymo, teritorinių teisių Egėjo jūroje ir migracijos.
Kai K. Mitsotakis liepą tapo ministru pirmininku, jis sulaukė kritikos, kad ministerijoms vadovauti paskyrė vos kelias moteris.
2017-ųjų Eurobarometro tyrimas rodo, kad 63 proc. graikų mano, jog politikoje pasiekta lyčių lygybė, 69 proc. – darbovietėse ir 61 proc. – vadovaujamose pozicijose.
Tačiau tų pačių metų Eurostato duomenys atskleidė, kad vidutinis valandinis moterų ir vyrų gaunamas atlyginimas iki mokesčių Graikijoje skiriasi daugiau kaip 12 procentų.
Be to, naujausi oficialūs duomenys rodo, kad moterų nedarbo lygis yra didesnis nei vyrų – darbo neturi kas penkta moteris.
Moterys balso teisę Graikijoje gavo 1934-aisiais, nors iš pradžių balsuoti galėjo tik išsilavinusios, ne jaunesnės nei 30 metų moterys.
Pirmoji moteris – Eleni Skura – į parlamentą buvo išrinkta 1953 metais. Lina Caldari 1956-aisiais tapo pirmąja moterimi vyriausybėje, o 2004-aisiais Ana Psaruda Benaki išrinkta pirmąja parlamento pirmininke moterimi.
„Įtakingiausia“ A. Merkel
Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.
Angela Merkel 2005-aisiais tapo pirmąja Vokietijos kanclere moterimi ir nuo to laiko vadovauja didžiausiai Europos ekonomikai. 2018 metų kovą ji laimėjo jau ketvirtą ketverių metų kadenciją.
Tačiau A. Merkel pozicijos susilpnėjo po 2017 metų parlamento rinkimų, kai jos konservatyvus blokas CDU/CSU gavo rekordiškai mažai balsų. Koalicinei vyriausybei suformuoti prireikė penkių mėnesių.
Žurnalas „Forbes“ 65 metų A. Merkel yra kelis kartus paskelbęs „įtakingiausia pasaulio moterimi“. Iš valdžios ji pasitrauks 2021 metais.
Pirmosios
Belgijoje karalius Philippe'as 2019 metų spalį paskyrė 44 metų prancūzakalbę liberalę Sophie Wilmes laikinąja premjere. Ji yra pirmoji moteris šiame poste.
Tačiau kalbiškai susiskaldžiusi karalystė neturi normaliai funkcionuojančios vyriausybės. Ankstesnė koalicija žlugo 2018 metų gruodį, o derybos dėl naujos koalicijos yra įstrigusios.
Kroatijoje konservatyvi 51 metų Kolinda Grabar-Kitarovič 2015 metų sausį buvo išrinkta prezidente ir tapo pirmąja moterimi, užėmusia šį daugiausia reprezentacinį postą.
Tačiau vasario 18 dieną ji šį postą užleis socialdemokratui Zoranui Milanovičiui, sausį laimėjusiam rinkimus.
Buvusi ES auditorė Kersti Kaljulaid, kuriai – 50, 2016 metų spalį išrinkta Estijos parlamento tapo pirmąja šios Baltijos valstybės prezidente moterimi.
Slovakijoje 46 metų liberali teisininkė ir kovotoja su korupcija Zuzana Čaputova 2019 metų birželį pradėjo dirbti kaip pirmoji moteris prezidentė. Ši politikos naujokė kovą įvykusiuose rinkimuose užtikrintai nugalėjo valdančiosios partijos kandidatą.
Jauniausios
Danijos socialdemokratų lyderė Mette Frederiksen pernai birželį po visuotinių rinkimų tapo premjere. 41 metų politikė yra jauniausia ministrė pirmininkė per šalies istoriją.
Pirmoji Danijos premjerė moteris buvo Helle Thorning-Schmidt, taip pat socialdemokratė, kuri šiame poste dirbo 2011–2015 metais.
Suomijos 34 metų socialdemokratė Sanna Marin gruodį tapo jauniausia dirbančia premjere pasaulyje – iki šių metų sausio, kai Austrijoje 33 metų Sebastianas Kurzas buvo prisaikdintas antrai kadencijai vyriausybės vadovo poste.
S. Marin yra trečia Suomijos premjerė moteris.
Kitos Europos šalys
Kitose, ES nepriklausančiose Europos šalyse šiuo metu valdo šios moterys: Norvegijos premjerė Erna Solberg, Islandijos premjerė Katrin Jakobsdottir, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili ir Serbijos premjerė Ana Brnabič.
