Vieną pilką rytą Kinijos Uhano mieste, kostiumuotas vyras įkėlė didžiulę dėžę su apsauginėmis kaukėmis, šalia „Raudonojo kryžiaus“ sandėlio.
Baltomis raidėmis ant automobilio užrašyta: „Automobilis vyriausybės pareigūnams“.
Vyro procedūra buvo užfiksuota valstybinio televizijos kanalo šeštadienį ir sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.
„Mes neskiriame paramos tam, kad ja naudotųsi aukšto rango pareigūnai, o tiems, kuriems jų labiausiai reikia“, – socialiniame tinkle „Weibo“ skundėsi viena iš internaučių.
Uhano valdžia vėliau pranešė, kad „Raudonasis kryžius“ davė vyrui leidimą paimti respiratorius ir kitas apsaugos priemones, kurios buvo reikalingos tiek medikams, tiek miesto bendruomenėms.
Kad ir kokia būtų realybė, paskelbti vaizdai sukėlė pyktį, nes ligoninės skundžiasi menku medicininės įrangos ir kitų reikalingų įrankių trūkumu.
„Raudonojo kryžiaus“ organizacija Kinijoje gauna milijonus JAV dolerių, kad paruoštų šalį esant ekstremaliai situacijai – būtent tokia padėtis yra dabar Hubėjaus provincijoje siaučiančiam koronavirusui.
Skirtingai nei kitose valstybėse, Kinijos „Raudonasis kryžius“ yra kontroliuojamas valstybės, o didžioji paramos dalis ateina iš Pekine įsikūrusio centro komiteto.
„Raudonasis kryžius Kinijoje nėra tiesiog paprasta organizacija, – sako politikos mokslų ekspertas iš Čikagos universiteto Dali Yangas. – Problemos šiame padalinyje susijusios su centrine šalies valdžia.“
Trūksta priemonių
Prieš dvi savaites Uhano medikai pradėjo prašyti medicinių reikmenų. „Mums trūksta reikmenų, padėkite“, – soc. tinkle paskelbė šio miesto vaikų ligoninės medikai.
Žmonės iš visos Kinijos ir pasaulio atsiliepė į šį prašymą. Viena savanorė, vardu Tracy Liu, per pokalbių programėlę suorganizavo rėmėjų ir gydytojų pokalbį, kuriame išsiaiškino, kokių priemonių jiems reikia labiausiai.
Sausio 26 dieną, į ligoninę atkeliavo veido kaukių ir kitų priemonių siunta. Bet tuomet šalies civilinių reikalų ministerija pranešė, kad visa parama turi pirmiausia nukeliauti į vieną iš penkių valdžios kontroliuojamų labdaros organizacijų.
Nuo to laiko, nei viena siunta nepasiekė minėtos vaikų ligoninės. „Aš įsiutusi, sumokėjau pinigus už kaukes, o jų gydytojai negauna“, – kalbėjo T. Liu.
Ji nėra vienintelė, kuri stengėsi padėti Hubėjaus provincijoje sudėtingoje situacijoje atsidūrusioms medicinos įstaigoms.
Kinija pranešė, kad gyventojai jau nupirko medicininių reikmenų už 78 milijonus eurų, tačiau nepaisant tokių nuoširdžių aukų, pakankamai virusui gydyti priemonių gydytojai negauna.
Huangangšano miesto gydytojas, kuriame taip pat jaučiamas stiprus koronaviruso protrūkis, pranešė, kad trūksta tiek veido kaukių, tiek ir karantinui skirtų kostiumų.
Bando įveikti krizę
Praėjusios savaitės metu „Raudonasis kryžius“ bandė atsižvelgti į gyventojų kritiką. „Visi procesai vyksta lėtai, jie turi mažai žmonių, kurie sugebėtų tinkamai registruoti ir išsiųsti visas reikiamas priemones, ten kur iš tiesų reikia“, – kalbėjo vienas iš Huangangšano gydytojų.
„Bet turime suprasti ir juos, nes didžioji gautos paramos dalis yra nekokybiška ir netinkama vartoti“, – pridūrė jis.
Įsiutę gyventojai „Raudonojo kryžiaus“ savanorius net priverčia verkti. „Kai kurie žmonės paskambina ir ant mūsų rėkia, tai tikrai skaudu. Aš suprantu jų neviltį, bet jie galėtų kalbėti su daugiau empatijos“, – tikino viena iš organizacijos darbuotojų.
Trys Hubėjaus „Raudonojo kryžiaus“ padalinio vadovai buvo nubausti, kad nesugebėjo užtikrinti deramo paramos išdalinimo esant koronaviruso protrūkiui.
Vienas iš darbuotojų buvo atleistas, o kiti atsipirko švelnesnėmis bausmėmis.
Klaidos tebesikartoja
2008 metais Sičuane praūžus uraganui, taip pat buvo nusivilta „Raudonojo kryžiaus“ padalinio Kinijoje veikla.
Nelaimės, kurios metu žuvo 90 tūkst. žmonių, paramos nesulaukė daugybę minėto regiono gyventojų.
Tuomet iškilo klausimai dėl vyriausybės prižiūrimos organizacijos veiklos skaidrumo. „Kuomet žmonės kritikuoja šią labdaros instituciją, jie kritikuoja Kinijos vyriausybę, – sako Colgate universiteto sociologė Carolyn Hsu. – Kuomet žmonės meta kaltinimus, jie turi suprasti, kad jie kritikuoja aukščiausias Kinijos galvas.
Pasak Hsu, žmonės dabar jaučiasi turintys kur kas daugiau galios nei praeityje ir nevengia kritikuoti Pekine įsikūrusios centrinės valdžios.
„Tai yra šiurpi situacija. Žmonės tikrai bijo ir yra išsigandę šio viruso. Visi atsidūrė didžiuliame panikos burbule, o esminiai pokyčiai nevyksta“, – kalbėjo C. Hsu.
Bet Xi Jinpingo autoritetas dėl tokių įvykių neturėtų stipriai smukti. „Centrinė valdžia gali bet kada apkaltinti vietos organizacijas ar pareigūnus, kad šie netinkamai atliko savo pareigas, ir taip išvengti bet kokios atsakomybės“, – patikino sociologė.
Parengta pagal CNN inf.
