Li Lun yra keblioje padėtyje. Antradienį jos vyrui patvirtintas susirgimas koronavirusu, po kelių savaičių karščiavimo.
Šeima negalėjo išgabenti vyro į ligoninę ar paguldyti į karantiną. Šešių asmenų šeima gyvena 3 miegamuosius turinčiame bute, Uhane.
Pagalbos šauksmui abejingi
Pirmadienį keturi vaikai buvo išvežti pas tetą. L. Lun ir jos uošvienė susirgo plaučių infekcija, o moterys jau turėjo būti išgabentos į ligoninę, dėl tokio tipo susirgimų ir karantinuotos.
Šeima negavo jokių instrukcijų iš miesto ligų kontrolės centro ar sveikatos tarnybų, kurios yra atsakingos už tokių ligonių išgabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas.
Lun socialiniame tinkle „Weibo“ per kelias dienas parašė šimtus žinučių, kuriose maldavo pagalbos: „Aš bijau, kad nugriūsiu. Skambinau visiems numeriams, visur. Kad ir kur mes beeitume, niekas mumis nesirūpina“.
Daugiau nei 28 tūkst. žmonių jau susirgo pavojinguoju koronavirusu, o didžioji dalis susirgimų užfiksuoti Kinijos Hubėjaus provincijoje.
Susirgę gyventojai ir jų giminaičiai neslepia nusivylimo, kad nei viena tarnyba nepadeda jiems patekti į ligonines ar kitaip pradėti gydymo procesus.
Viena moteris net pasakojo, kad vežė vyresnius savo tėvus į tris skirtingas gydymo įstaigas, ieškodama, kad kas nors priimtų stipriai karščiuojančius ir negaluojančius senjorus.
Kuomet pasiekė paskutinę ligoninę, joje nerado laisvų lovų, tuomet paguldė savo tėvus ant įstaigos laukiamojo ir ten miegojo.
Moters motina mirė praėjusią savaitę, nesulaukusi deramos medicininės pagalbos. Vyresni nei 60 metų žmonės yra labiausiai nukentėjusi asmenų grupė, prasidėjus šiurpiam koronaviruso protrūkiui.
Šienauja ir jaunus, ir senus
Visgi šis virusas savo neigiamas pasekmes paliko ir jaunesniems Kinijos gyventojams. 37 metų Yan paskutinį kartą savo vyrą ir vaikus matė prieš 9 dienas.
Kuomet moteris pradėjo karščiuoti, ji nedelsdama išvyko pas savo mamą, o po kelių dienų abi susirgo pavojinga liga.
Yan ir jos motina laiką leidžia skirtinguose kambariuose. Kuomet moterys keliauja į parduotuvę, visada dėvi veido kaukes.
Joms pasireiškiantys simptomai yra nežymūs, todėl Yan tikisi, kad neužilgo joms bus pranešta, kad virusą jos nugalėjo.
„Tada sugrįšiu pas dukrytę, sūnų ir savo vyrą“, – vylėsi 37 metų Uhano gyventoja.
Kai kurie pacientai iš ligoninių yra priverstinai paleidžiami į namus, nes gydymo įstaigose nebėra užtektinai vietos, todėl savo sveikatą jie stebi savarankiškai, apie situaciją pranešdami medikams.
Gyventojai turi galimybę trumpam persikraustyti į karantinavimo patalpas, kurias atidarė miesto bendruomenės.
Tokiose patalpose gyvena apie 20 žmonių, kiekvienas turi savo kambarį, tačiau niekas jų neprižiūri, o vaistus jie turi nusipirkti ir atsinešti patys.
„Prieš kelias dienas buvo atėjusios medicinos slaugytojos, bet dabar niekas nebeateina. Jos sakė, kad nebegali suteikti medicininių paslaugų“, – kalbėjo koronavirusu susirgęs Pan.
„Epidemijos sustabdymas yra svarbiausias tikslas. Mes negalime leisti žmonės vykti į namus ir ten gydytis. Tai tik dar labiau paskatins viruso plitimą“, – kalbėjo Uhano universitetinės ligoninės specialistas Zhangas Xiaochunas.
„Retas žmogus geba veiksmingai gydytis esant karantino sąlygoms“, – pridūrė Zh. Xiaochunas.
Paskutinės vilties likučiai
Miesto gyventojai yra pasipiktinę ne tik dėl to, kad jiems nebuvo laiku suteikta informacija apie virusą, bet ir tai, kad kone mirties patale esantys asmenys nėra priglaudžiami į ligonines, kad jiems būtų suteiktas paskutinis šansas pasveikti.
„Jo būklė darosi vis sudėtingesnė. Jis vos pastovi ant kojų. Ant kortos pastatyta žmogaus gyvybė, negi jūs nesuprantate?“, – kalbėjo L. Lun, kurios iš pažiūros tvirtas ir nuolatos sportuojantys vyras stipriai susirgo, o sausio mėnesį pradėjo kosėti krauju.
Tokių žmonių mieste – daugybė. Daugelis iš jų nežino, ar kada nors bepamatys savo artimuosius. „Žmonės pradeda gyventi atskirai, nenorėdami apkrėsti vienas kito. Mes labai pasiilgstame artimųjų“, – kalbėjo 38 metų Liu.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
