Pastaraisiais metais migrantai pasinaudoja „slaptomis durimis“: jie apsimeta perkantys naudotą švedišką automobilį ir taip gauna legalų Švedijos mokesčių mokėtojo numerį.
Šia schema besinaudojantys asmenys nuo 2016-ųjų įdarbino 1,1 tūkst. migrantų įvairiose Švedijos kompanijose.
Akmalas – slapyvardis žmogaus, kuris už 200–500 eurų mokestį suorganizuoja netikrą automobilio pardavimą.
Netikri pardavimo ir pirkimo aktai vyksta jo nuomojamame bute Stokholmo šiauriniame rajone. Jis naudojo tą patį adresą parduodamas tą patį automobilį jau 112 kartų.
Didžioji dalis jo klientų nėra net matę „parduodamo“ automobilio ir nė vienas iš jų neturėjo Švedijoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Akmalo klientai, gavę mokesčių mokėtojo numerį, vėliau įsidarbino statybų firmose, viešbučiuose, restoranuose ar prekybos centruose.
Kai kurie iš migrantų dirba valytojais universitetuose, ligoninėse ar net vyriausybės pastatuose. Vienas Akmalo paslaugomis pasinaudojęs asmuo įsidarbino Švedijos pasienio tarnybos pastato valytoju.
Ironiška, kad tai organizacija, kuri pati turi užkirsti kelią nelegaliems migrantų srautams į Švedijos teritorijas.
Akmalas ir kiti šios šalies gyventojai, teikiantys tokias paslaugas, naudojasi spraga: švedų darbdaviai beveik niekada nereikalauja pateikti dokumento, liudijančio leidimą dirbti.
Jiems užtenka pateikti Švedijos mokesčių inspekcijos išduotą numerį, kuris leidžia asmenims atsidaryti banko sąskaitą šalye.
Švedijos transporto agentūra nustato asmenų tapatybę pagal minėtą Mokesčių inspekcijos išduotą numerį, kai duomenų bazėje užregistruojamas automobilio pirkimas.
Kovos su sukčiavimu ekspertė Švedijos mokesčių inspekcijoje Pia Bergman teigė, kad toks numeris iš tiesų atveria vartus į šios šalies darbo rinką.
„Tau atveriama galimybė atsidaryti banko sąskaitą, registruotis būste, pirkti.
Gali daryti tą patį, ką ir turėdamas socialinio draudimo numerį“, – sakė P.Bergman.
Švedijos pareigūnai tikino, kad Akmalas net nepažeidžia įstatymo, kai užregistruoja netikrą automobilio pardavimą.
Pasak jų, atsakomybė turi kristi ant migrantų ir juos įdarbinančių darbdavių pečių. Kompanijos, kurios įdarbina tokius asmenis, privalo įsitikinti, kad jie turi galiojančias darbo vizas.
Migrantai apie tokius nelegalius mokesčių numerio išdavimus sužino iš savų bendruomenių ar socialiniuose tinkluose.
Schema itin išpopuliarėjo, o atvykėliai iš Rusijos, Uzbekistano, Azerbaidžano, Gruzijos ar kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių ja susižavi tikėdamiesi Švedijoje užsidirbti.
Nepaisant pranašaujamo rojaus, tokie migrantai dažnai susiduria su liūdna realybe.
Kai kurie dirba modernios vergijos sąlygomis, o atvykėlės moterys dažnai įtraukiamos į prostitucijos tinklus.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ ir „Radio Liberty“ inf.
